Sostinės savivaldybė iki šiol galėjo skolintis iki pusės savo biudžeto pajamų ir šiemet jau pasiekė, net šiek tiek viršijo, limitą – miesto skola siekia 52 proc. biudžeto.
„Skolinimosi limitas pasiektas, kitų metų biudžeto nėra, strategijos, prioritetų taip pat nėra. Bet kokia įmonė su tokiais darbais jau būtų bankrutavusi“, - DELFI pirmadienį komentavo opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas, savivaldybės Ekonomikos komiteto pirmininkas Vilius Navickas.
„Visi mano, kad savivaldybė prasiskolinusi, tačiau niekas nesidomi, kaip mes vykdome finansinius įsipareigojimus – visos paskolų dalys ir palūkanos somokėtos laiku, nėra nei vieno pradelsimo“, - DELFI patikino savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.
Skolinasi statyboms
G. Palucko teigimu, šiemet savivaldybė pasiskolino apie 360 mln. litų, grąžino – apie 70 mln. litų. Kadangi kitąmet planuojamas didesnis biudžetas, miestas dar galės pasiskolinti apie 110 mln. litų.
„Jeigu skolinimosi limitas bus sumažintas, tai reiškia, kad skolinsimės mažiau ir mažinsime investicinių projektų skaičių, nes iš skolintų lėšų finansuojami išskirtinai tik investiciniai projektai“, - aiškino G. Paluckas.
Jo teigimu, kadangi 2009 m. didžiąją dalį investicijų „suvalgys“ vakarinio aplinkkelio statybos, lėšų neturėtų pritrūkti: įstatymas leis savivaldybėms, vykdančioms projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos finansinės paramos, šiems projektams vykdyti skolos limitą pasididinti papildomai 18 proc.
Kur kas niūresnė yra opozicijos atstovo V. Navicko prognozė.
„Nors sakoma, kad į tą pačią upę įbristi neįmanoma, tačiau panašu, kad bus taip, kaip ir per ankstesnį R. Pakso valdymą, kai jis išėjo palikęs 200 mln. litų skolų. Matyt, ir dabar jų valdymas baigsis su labai didelėmis skolomis“, - prognozavo tarybos narys.
Per didelę skolą dengia valstybė
„Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė DELFI teigė, jog savivaldybėms viršyjus savo skolinimosi limitus, skola dengiama iš valstybės biudžeto.
„Tai, be abejo, yra blogai. Tačiau taip atsitinka, nes pagal savivaldos įstatymą miestai turi gana didelę laisvę ir kartais per daug ja naudojasi, - teigė banko analitikė. - Kita vertus, jeigu savivaldybės nesurenka planuotų pajamų iš mokesčių, o išlaidos yra tokios, kokios suplanuotos, kito kelio, kaip tik skolintis, nebelieka“.
V. Klyvienės teigimu, kadangi savivaldybių biudžetai yra dalis viešųjų finansų, miestus ateinančiais metais slėgs tos pačios problemos, kaip ir visą šalį, todėl ir skolinimuisi turėtų galioti tos pačios taisyklės.
Kiek skolų turi visos Lietuvos savivaldybės ir kaip jos laikosi skolinimosi limitų, galima pamatyti čia (Finansų ministerijos informacija pagal 2008 m. spalio 1 d. būklę).