- Artimiausias tikslas mums - pateikti naująjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą Seimui. Jame turėtų būti stipriau įtvirtinti reformų akcentai, neatsisakant to, ką jau padarė praėjusios kadencijos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nekeisdami teisinės bazės, galime pajudėti tik kosmetiškai, tad reformos eiga labai priklausys nuo to, ar parlamentarai pritars įstatymo projektui.
Seimui priėmus įstatymą, lauks kitas labai didelis darbas - poįstatyminių aktų, konkrečių mechanizmų rengimas. Tai darysime konsultuodamiesi su ekspertais, universitetų bendruomene, kitais suinteresuotais asmenimis. Norėtume, kad nuo kitų metų rugsėjo 1-osios procesas jau realiai pajudėtų ir būtų aiškiai matomi praktiniai žingsniai.
- Ar keisis apmokėjimo už studijas sistema?
- Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius artimiausiu metu sudarys darbo grupę, kuri turės parengti mokymosi rezultatų vertinimo kriterijus. Į tą darbo grupę jau kviečiami įsijungti studentų, universitetų bendruomenės atstovai.
Nuo kitų mokslo metų greta to, kad ketiname įvesti studento krepšelį, turi būti sutvarkyta paskolų sistema, kad studentai, negaunantys valstybės finansavimo, galėtų pasiskolinti. Paskolų sistemai kurti artimiausiu metu ketinama sudaryti atskirą darbo grupę.
Taip pat vienas svarbiausių tikslų - įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, kad studentai, už kurių studijas moka valstybė, būtų finansuojami šimtu procentų - ne taip, kaip dabar. Siūlome valstybės biudžete atskirai išskirti tokias lėšas studento krepšeliui, kad už valstybės finansuojamą studentą būtų visiškai sumokama. Šis finansavimo būdas būtų taikomas vien kitų metų pirmakursiams.
- Studento krepšelis reikš, kad pinigai "keliaus" paskui studentą. Ar toks finansavimo sistemos modelis nepasmerks kai kurių universitetų žlugimui?
- Manau, kad labai anksti apie tai kalbėti, bet yra labai daug kalbama, jog būtina optimizuoti universitetų tinklą Lietuvoje. Veikiausiai krepšelio principas gali būti viena iš paskatų universitetams ieškoti būdų jungtis tarpusavyje. Tam yra numatyta galimybė imti lėšų iš struktūrinių fondų.
Dabar yra susidariusi labai palanki situacija šiems procesams (universitetų jungimuisi. - ELTA). Iš kitąmet startuosiančių programų galima gauti lėšų studijų programoms pertvarkyti, administraciniams gebėjimams universitete tobulinti. Yra gausybė galimybių, kurios, jei sugebėsime pasinaudoti, universitetų situaciją turėtų labai stipriai pagerinti.
- Lietuvą konsultuojantis ekspertas iš Didžiosios Britanijos Bahramas Bekhradnia (Bahram Bekhradnia) ragina universitetams suteikti daugiau savarankiškumo. Kaip bus pertvarkomas universitetų tinklas?
- Eksperto įžvalgos yra labai svarbios. Jis labai aiškiai pasakė: "Daugiau savarankiškumo reiškia daugiau atsakomybės ir daugiau rizikos". Išties sieksime suteikti universitetams daugiau savarankiškumo.
Ponas Bekhradnia sakė, jog mokslo tyrimus turime finansuoti pagal jų rezultatų kokybę. Kitais atžvilgiais būtina aukštosioms mokykloms suteikti galią naudotis finansais, juos nukreipti ten, kur jie mano, kad reikia, į studijų ar mokslo rezultatų stiprinimą. Tuo pačiu turime nuolat stebėti rezultatus ir žiūrėti, kaip pinigai naudojami.
Drauge su Mokslo ir studijų įstatymo projektu Seimui numatoma teikti kitą labai svarbų universitetams Turto disponavimo įstatymą. Universiteto valdymo sistema turi būti pakeičiama taip, kad universitetas taptų labiau savarankiškas ta prasme, kad jam suteikiamos didesnės galios disponuoti turtu, bet tuo pačiu numatant skaidrų atskaitingumą visuomenei.
Tarybų, į kurias beveik pusę narių deleguos pats universitetas ir kurios rinks rektorių, uždavinys - labiau reaguoti į tai, kas vyksta Lietuvoje, pasaulyje. Jos turėtų orientuoti į tuos procesus universitetus, kad jie stiprėtų ir būtų šiuolaikiški, o valstybės politikos reikalas yra stebėti, kokie procesai vyksta. Svarbus yra profesoriaus Bekhradnios pastebėjimas, kad kai matoma, jog universitetas atsiduria rizikos zonoje, būtina teikti įvairiapuses konsultacijas, kokiu būdu jis galėtų pagerinti situaciją ar kokius sprendimus priimti.
Vis dėlto įstatyme pagrindinė iniciatyva tartis dėl galimo vidinio universiteto persitvarkymo ir galbūt jungimosi su kitu universitetu paliekama aukštųjų mokyklų taryboms.