Pasak jo, V. Vėbraitė lietuvius mokė demokratijos, organizavo mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus APPLE ir darė viską, kad tik Lietuvai būtų geriau.
V. Vėbraitė jau kurį laiką sunkiai sirgo vėžiu, pastaruosius vienerius metus nebuvo atvykusi į Lietuvą.
A. Puodžiukas prieš mėnesį su ja dar kalbėjo per pokalbių programą „Skype“.
„Ji žadėjo gruodį atvykti į Lietuvą. Ji ir atvyks - deja, jau kitaip“, - kalbėjo ŠMM sekretorius.
Bičiuliai apie Vaivą:
Vaiva Vėbraitė buvo atstovė tos pokario lietuvių išeivijos kartos, kuri augo be fizinio ryšio su Lietuva, bet su jos idėja – tokia stipria, jog ši lėmė jos ir artimųjų gyvenimus. Lietuvos idėjos įkvėpta toji išeivijos karta rašė ir leido lietuviškas knygas, periodinę spaudą, kūrė ir išlaikė lietuviškas organizacijas, švietimo ir kultūros centrus, bažnyčias, rengė kultūrinius renginius.
Šios idėjos vedami po visą pasaulį išsibarstę Lietuvos žmonės reikalavo savo Tėvynei nepriklausomybės, o ją atkūrus stojo dirbti jos labui.
Velionė šią mintį išsakė 2005-aisiais Čikagoje, Tryliktajame pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume skaitytoje paskaitoje apie Pasaulio lietuvių bendruomenės raidą:
Pasaulio Lietuva – tai Lietuvos kultūros (plačiausia prasme), besireiškiančios per žmonių (beje, ne vien lietuvių) ir jų bendruomenių užsienyje sąveiką bei kūrybą – pasaulinė erdvė. Pasaulio Lietuvoje aš gimiau ir užaugau, ir ji mano vienintelė ir tikroji tėviškė.
Vaiva Radasta Vėbraitė gimė 1954 m. rugpjūčio 24 d. Jos tėvas - Lietuvos kariuomenės savanoris Juozas Vėbra, įžymus mokslininkas, chemijos mokslų daktaras, Lietuvos Tyrimų laboratorijos organizatorius. Motina Genovaitė Židonytė-Vėbrienė buvo romanistė ir bibliotekininkė, lyginamosios literatūros daktarė, parašiusi prancūzų kalba monografiją apie poetą Oskarą Milašių.
Vaiva Vėbraitė baigė Massachusetts technologijos institutą (Massachusetts Institute of Technology), biologijos mokslų magistro laipsnį įgijo Jeilo universitete (Yale University). Kurį laiką dirbo lietuvių istorijos dėstytoja aukštojoje mokykloje, bet, sukūrusi šeimą su James Gust ir gimus sūnui, nusprendė savo gyvenimą skirti vaikams ir lietuvybės puoselėjimui.
Kartu su vyru užaugino ir į mokslus išleido keturis vaikus – Arą, Liepą, Lokį ir Sirvydą, kuriems ne vien davė lietuviškus vardus, bet ir įskiepijo meilę Lietuvai, išmokė juos lietuvių kalbos, kultūros, istorijos. Šiandien vyriausiasis sūnus Aras Vėbra sukūręs šeimą gyvena Klaipėdoje, duktė Liepa dalyvauja Vilniaus mokslo projektuose.
Studijų metais įsijungusi į išeivijos lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, Vaiva Vėbraitė Connecticut valstijoje įkūrė sekmadieninę lituanistinę mokyklą „Atgimimas“, buvo jos direktorė ir mokytoja, suorganizavo lietuvių tautinių šokių ansamblį „Vėtra“. Parengė (su Maryte Kunciene) lietuvių kalbos vadovėlį JAV Taikos korpuso savanoriams. 1990-aisiais įsteigė Connecticut lietuvių ryšių centrą („Lithuanian resource center“) ir jam vadovavo teikdama informaciją regiono žiniasklaidai apie atkuriamą Lietuvos valstybę.
Ji taip pat buvo pagrindinė peticijų už Lietuvos pripažinimą vajaus organizatorė: jos iniciatyva buvo surinkta per 160 tūkstančių parašų, kurie buvo įteikti JAV Senato vadovams. Vaiva Vėbraitė aktyviai dalyvavo lietuvių organizacinėje veikloje: buvo JAV Lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkė, ilgametė šios bendruomenės Tarybos narė, pastaruoju metu - Valdybos atstovė Lietuvoje.
1990 m. pirmojo atkurtos Lietuvos Kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio paskatinta Vaiva Vėbraitė ėmėsi organizuoti Amerikos mokytojų pagalbą Lietuvos mokykloms. Jos ir Jūratės Krokytės-Stirbienės rūpesčiu įsteigta organizacija A.P.P.L.E. (American Professional Partnership for Lithuanian Education – Amerikos mokytojai Lietuvos mokyklai) subūrė JAV lietuvius mokytojus bei dėstytojus ir nelietuvius pedagogus. Pirmieji Lietuvos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai įvyko jau 1991-ųjų vasarą. Per pastaruosius 17 metų tūkstančiai Lietuvos mokytojų yra dalyvavę šiuose kursuose, kuriuose Vakarų pedagogai ir mokslininkai dalinosi patirtimi. A.P.P.L.E. iniciatyva laikoma savanoriškumo pavyzdžiu Rytų ir Vidurio Europoje.
Pastaruosius du dešimtmečius Vaiva Vėbraitė dirbo siekdama, kad Pasaulio Lietuva ir fizinė Lietuva suartėtų, kad Lietuva taptų modernia, sąmoninga, savarankiška, tolerantiška tautine ir politine bendruomene. Ji tai darė jungdamasi į Lietuvos valstybės kūrimo darbus, imdamasi lietuvybės stiprinimo veiklos išeivijoje. Tai ji visų pirma darė savo gyvenimo pavyzdžiu – imdamasi asmeninės atsakomybės, telkdama skirtingus žmones bendram darbui lietuvybės labui.
1997-aisiais Vaiva Vėbraitė vadovavo Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriui. 1998 – 2001 metais ėjo švietimo ir mokslo viceministrės pareigas. Nuo 2004-ųjų dirbo Prezidento Valdo Adamkaus patarėja.
V.Adamkus: Lietuva neteko taurios asmenybės ir nuoširdžios dukros
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pareiškė nuoširdžią užuojautą Vaivos Vėbraitės šeimai, jos artimiesiems ir visiems Ją pažinojusiems.
„Lietuva ir pasaulio lietuvių bendruomenė neteko taurios asmenybės ir nuoširdžios dukros Vaivos Vėbraitės. Toli nuo Lietuvos gimusi Vaiva savo gyvenimu patvirtino meilę tėvų žemei ir paliudijo atsidavimą jos rūpesčiams ir darbams, - pabrėžia Lietuvos prezidentas. – Jos kelias buvo nušviestas lietuvybe ir patriotizmo dvasia, uždegusia visuomeninei veiklai JAV ir atvedusia Ją į Lietuvą. Ugdydama savo gausią ir gražią šeimą, Ji viena pirmųjų atvyko į laisvėjančią Lietuvą su profesinės pagalbos misija ir čia pasiliko visam laikui.“
Su Vaivos vardu - Jos žiniomis, nepaprasta kantrybe ir užsidegimu siejama anksti pradėta švietimo reforma. Principinga ir ištikima savo gyvenimo vertybėms prezidento V. Adamkaus patarėja pastaraisiais metais ypač rūpinosi humanitarinių mokslų kokybe, pilietinio ir patriotinio ugdymo sklaida ir kova su negatyviais reiškiniais Lietuvos mokyklose.
„Išėjus Vaivai, Jos iniciatyvos ir darbai pasilieka mūsų mokyklose, moksleivių įgytose žiniose. Ją pažinojusiems lieka atmintis apie Didelį Žmogų, kuriam užteko laiko būti mylinčia mama ir žmona, padėti kitiems, tobulėti pačiai, ir kol neapleido jėgos – dirbti Lietuvai“, - sako V. Adamkus.
Jai pačiai pageidavus Vaivos Vėbraitės-Gust palaikai bus pervežti į Lietuvą. Šv. Mišios už vėlionę bus laikomos Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje antradienį, gruodžio 16 dieną, 16 valandą.