Dar vasarą miestelyje gyvenantis Rimgaudas Kiela inicijavo parašų rinkimo akciją dėl Poviliškių kaime įsikūrusio komposto pievagrybiams gamybos fabriko, priklausančio bendrovei „Baltic shampignons“, skleidžiamų nemalonių kvapų.
Pažeidimų neužfiksavo
Gavę gyventojų skundą su beveik 600 parašų, Šiaulių rajono savivaldybės atstovai surengė patikrinimą įmonėje. Tačiau pažeidimų valdininkai nenustatė. „Viskas būtų aišku, jei kvapų matavimo metodika būtų nustatyta įstatymu. Jei leistinos normos būtų viršytos, įmonė privalėtų imtis kokių nors priemonių, o dabar viskas kybo ore“, – guodėsi rajono vyr. sanitarijos inspektorė Inga Rimgailienė.
Gruzdžių gyventojų skundą taip pat nagrinėjo ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai. „Mes galime nustatyti nukrypimus nuo tam tikrų normų tik gyvenamuosiuose namuose. Be to, jei ir bandytume ištirti tą dvoką, kas nustatytų iš kur jis? Negaliu griežtai teigti, kad ten nemalonaus kvapo nebūna, tačiau mums jo užfiksuoti nepavyko“, – sakė ŠVS centro direktoriaus pavaduotoja Josana Motiejauskaitė.
Šiaulių aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Egidijus Kvasauskas VL tikino, kad ne kartą lankėsi bendrovės „Baltic shampignons“ komposto pievagrybiams fabrike. Tačiau ne dėl skundų, o per planinius patikrinimus. Jis teigė, kad tų vizitų metu nukrypimų nuo normos nenustatyta. „Įmonė mums yra pateikusi perspektyvinį veiklos planą, kuriame taip pat numatyti ir būdai dar labiau mažinti smarvę aplink fabriką. Prikibti nėra prie ko“, – sakė E.Kvasauskas.
Kambariuose tvyro baisus tvaikas
Tačiau visi šie valdininkų patikrinimai ir išvados visai neguodžia Gruzdžių seniūnijos gyventojų, kurių pašonėje ir įsikūręs fabrikas. „Kvapai nuo tos pusės sklinda jau daug metų. Mums tai jau nusibodo, todėl ir nusprendėme nebetylėti. Periodiškai miestelį pasiekiantis stiprus dvokas neleidžia normaliai gyventi“, – sakė gruzdietė Aldona Grajauskienė.
„Dėl dvoko miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose mes pradėjome skųstis vietos, o vėliau ir Šiaulių rajono valdininkams. Tačiau visi „nusiplauna rankas“ ir nieko nedaro. O mums reikia gyventi ir kvėpuoti tuo mėšlo kvapu. Visi tik ir šaukia, kad jokio „kvapų įstatymo“ nėra“, – sakė R.Kiela. Kitas gruzdietis teigė jaučiąs diskomfortą nuvykęs į kitą miestą ar gyvenvietę. „Dažnai turiu reikalų įvairiose institucijose, tad neretai jaučiuosi nejaukiai dėl į mano drabužius įsigėrusio mėšlo kvapo“, – guodėsi R.Grajauskas.
Gyventojai uždaryti fabriko nesiekia
Pykinimas, vėmimas, stiprūs širdies ir galvos skausmai, alpimai – tai negalavimai, kuriais skundžiasi Gruzdžių ir aplinkinių kaimų gyventojai, dėl to kaltindami nuo fabriko sklindančius kvapus. „Labai dažnai mūsų mokinius pykina ir dusina nuo tos smarvės. Medikų patarimu, reikia tokiu atveju juos išvesti į lauką. O kur išvesti? Į tokią pat smarvę?“ – klausė miestelio gimnazijos mokytoja Aldona Pališaitienė. „Įmonės vadovai bei valdininkai, teigdami, kad niekur čia niekas nesmirdi, iš mūsų akivaizdžiai tyčiojasi ir meluoja“, – sakė gruzdiečiai.
Nors bendruomenės atstovai piktinosi kvapais, uždaryti fabriko jie nesiekia. Ne tik todėl, kad dalis jų ten dirba ir maitina savo šeimas, o ir dėl bendrovės visokeriopos paramos seniūnijai. „Aš linkiu tai įmonei ir toliau gyvuoti, bet aš gyvenu čia ir dabar. Tegul jie padaro taip, kad aš nejausčiau jokio kvapo. Kodėl pažeidžiamos mano teisės į gryną orą?“ – klausė mokytoja.
Gyventojai siūlo visą įmonės teritoriją apsodinti medžiais, uždėti gaubtus ant rezervuarų bei įjungti, jų teigimu, šiuo metu tik „dekoracijos funkcijas“ atliekančius oro filtrus. Jie taip pat reikalauja, kad bendrovė raštu jiems pateiktų dokumentus su konkrečiais kvapų panaikinimo darbų planais ir datomis. Priešingu atveju gyventojai žadėjo kreiptis į Seimą ir kitas aukščiausias institucijas.
Po skundu – ir Prezidento parašas
Šiaulių rajono savivaldybės Informacijos skyriaus vedėjos Laimos Lungienės teigimu, savivaldybė privalo nagrinėti net iš vieno žmogaus gautą skundą, todėl parašų skaičius čia neturi reikšmės. Tačiau po šiuo skundu yra ir Prezidento Valdo Adamkaus, ir Šiauliuose gerai žinomo buvusios nusikalstamos grupuotės nario Vlado Baranausko bei kitų, tolokai nuo Gruzdžių nutolusių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų parašai. Kiek čia yra tikrų Gruzdžių seniūnijos gyventojų – neaišku.
„Viską, ką mes darome siekdami sumažinti fabriko skleidžiamus kvapus – darome savanoriškai ir tik dėl geros kaimynystės. Jokio teisinio ar įstatyminio pagrindo, mus verčiančio tai daryti, nėra. Be moralinio įsipareigojimo, mes nieko net ir neprivalėtume daryti“, – tikino VL ūkio savininkas Kęstutis Jusčius. Įmonės vadovai sakė nesuprantantys, kodėl ne kartą kviesti Gruzdžių seniūnijos bendruomenės atstovai taip ir nepasirodė. „Baltic shampignons“ generalinis direktorius Arūnas Radzevičius VL tikino, kad skleidžiamas kvapas yra valdomas, o nesutarimų su gyventojais problemą įvardijo kaip psichologinę.
Rezervuarus uždengs gaubtais
Pasak įmonės vadovų, nuo ūkio įkūrimo pradžios jie jau pastatė 5 aeravimo (biologinio valymo) įrenginius, išliejo grindiniu fabriko teritoriją, įrengė papildomus nutekėjimo kanalus. Įmonei tai kainavo apie 300 tūkstančių litų. „Viską, kad kvapai aplink fabriką būtų kuo lengvesni, darome įmonės lėšomis. Jei aš ir kreipčiausi paskolos, prašydamas pinigų projektui, kurio tikslas – panaikinti gyvenvietėje sklindančius kvapus, – man pasukinėtų pirštą prie smilkinio, nes bankai paprastai teikia paskolas pelną nešantiems projektams įgyvendinti“, – sakė ūkininkas.
„Užsienyje komposto gamybos fabrikai, eksploatuojantys tokius pat įrenginius, stovi pačiose gyvenvietėse. Yra ūkinė veikla – yra ir kažkoks kvapas. Ir nieko čia stebėtino“, – mano ūkininkas. „Baltic shampignons“ bendrovės vadovai VL patikino, kad šiuo metu projektuojamas, o netrukus bus pradėtas montuoti komposto gamyboje naudojamų skysčių rezervuaro gaubtas. Kitąmet planuoja uždengti ir antrojo rezervuaro talpyklą. Gaubtų paskirtis – surinkti kvapus ir biofiltrų pagalba juos likviduoti.
„Planuojame sumažinti komposto pievagrybiams gamybos procese išsiskiriančius kvapus, tačiau ir nežadame, kad kvapų visiškai nebeliks, – mes juk bandydami pagerinti esamą situaciją eksperimentuojame“, – sakė ūkininkas.
Nemalonu, bet sveikatai nekenkia
Raimundas Purvaneckas, Lietuvos apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro bei Vilniaus GPUL Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas
Rudenį, kai mėšlu tręšiami šalies ūkininkų laukai, paprastai pagausėja besiteiraujančiųjų, ar tai nekenkia sveikatai. Mėšlo skleidžiamame kvape išsiskiria tam tikros cheminės dalelės, tarp jų ir acetonas, tačiau jokios akivaizdžios žalos sveikatai tai nedaro. Jei tai būtų nuodinga, visi kaimo gyventojai būtų išmirę. Žinoma, mėšlo kvapas – tai diskomfortą sukeliantis psichologinis dalykas ir galima suprasti žmones, nenorinčius gyventi tokioje kaimynystėje.
