Niežai - nelabai pavojinga, bet nemaloni liga

Mano vaikas darželyje apsikrėtė niežais. Gėda kam ir pasakyti, nes visada maniau, kad niežai - tai tik benamių liga ir laikantis elementarios higienos ja tikrai neapsikrėsi. Kaip šią ligą gydyti?

Atsako Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Jolanta Urbštienė.

Niežai - parazitinė užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmogaus niežų erkė. Erkės plinta tiesioginio kontakto būdu šeimoje, kolektyvuose, darbovietėse, taip pat per užkrėstus žaislus, daiktus, drabužius. Niežams plisti padeda nešvara, sukėlėjų atsparumas medikamentams, pavėluota ir klaidinga diagnozė, nepakankamas ligos židinių dezinfekavimas.

Užsikrėtus niežais ligos požymiai atsiranda po vienos ar dviejų savaičių, kartais dar vėliau. Oda būna išberta poriniais mazgeliais ir pūslelėm, o nukasius atsiranda kraujingų šašelių. Gerai įsižiūrėjus, galima pamatyti erkių takus, kurie geriausiai matomi plaštakos šonuose, ant pirštų, delnų ir padų.

Užsikrėtus niežais odą dažniausiai išberia šiose vietose:

- ant plaštakų, riešo,

- tarpupirščiuose,

- apie bambą,

- lytinius organus,

- krūtų spenelius,

- pažastų duobes,

- ant šlaunų vidinio paviršiaus ir sėdmenų.

Vaikams bėrimų būna ant galvos, delnų ir padų. Bėrimų nebūna ant nugaros, krūtinės ir veido. Užsikrėtusius labiausiai vargina intensyvus odos niežėjimas, ypač vakare atsigulus į lovą ir sušilus.

Niežėjimą erkės sukelia grauždamos urvelius odoje. Patekusios ant odos niežų patelės rausia urvelius odos raginiame sluoksnyje, juose padeda kiaušinėlius, iš kurių po 3-5 dienų išsirita lervos. Jos prasigraužia į odos paviršių. Optimali temperatūra niežinėms erkėms gyvuoti yra 37°C.

Be žmogaus organizmo erkė išgyvena iki 4-7 dienų, o užsikrėtus niežais, ligos simptomai atsiranda po vienos ar dviejų savaičių. Niežėjimas ypač stiprėja atsigulus ir sušilus. Panašiais negalavimais gali skųstis artimieji, draugai bei kiti artimai kontaktavę žmonės. Ligos eiga priklauso nuo žmogaus imuniteto bei asmens higienos įgūdžių. Bėrimų gali būti daug arba mažai, o tiems, kurie dažnai maudosi, bėrimų beveik nematyti.

Maždaug 30 procentų ligonių gali visai nejausti niežulio.

Gydyti niežus turi gydytojas, nes erkes naikinantys preparatai yra stiprūs cheminiai junginiai, todėl netinkamai juos vartojant galima sukelti odos sudirginimą.

Susirgus niežais, visi šeimos nariai ir su jais artimai bendravusieji turėtų pasitikrinti pas dermatologą ir profilaktiškai gydytis nuo niežų. Baigus gydymą drabužius ir patalynę būtina išskalbti ir išvirinti, o jei virinti negalima - išlyginti karštu lygintuvu.

Negydant ligos dažniausiai susiformuoja pūlingos odos ligos (impetiga, šunvotė). Kiek rečiau būna limfangitas, limfadenitas, o retai odos alerginiai uždegimai.

Svarbiausia gydant niežus - artimiesiems ir artimai kontaktavusiems asmenims taikyti profilaktinį gydymą. Pradėjus ir baigus gydymą reikalinga kruopšti drabužių bei buitinių daiktų dezinfekcija.