Dauguma kaktusų ir sukulentų nebijo šalčio ir puikiai ištveria ne tik -20, bet ir -30oC šaltį. Tačiau tik tuomet, kai žiemoja visai sausai. Nuolatiniai atlydžiai žiemą ir vėsios drėgnos vasaros kaktusus pražudo – žema temperatūra ir šlapia žemė jiems kaip peilis po kaklu. Žodžiu, jeigu šilta, gali būti saikingai drėgna. Jeigu šalta, turi būti sausa. Tai pagrindinės sukulentų auginimo lauke taisyklės. Šilta – tai 25-30oC, o ne 16oC.

Negalima kaktusų sodinti žemoje vietoje, nepatariama – lygioje vietoje (geriau kai yra nedidelis nuolydis nuo augalo), o geriausiai – alpinariumuose, atraminėse sienelėse, ant kalvos ar tiesiog dideliame plokščiame vazone pietinėje pusėje. Net ir tuomet pirmiausiai dedamas storas drenažo sluoksnis (apie 20-30 cm), paskui 30 cm sluoksniu pilamas žemių mišinys (daržo žemė su stambiagrūdžiu smėliu 1:1), padaromos nedidelės duobutės, kad tilptų kaktuso šaknys su žemių gumulu.

Sodinama taip, kad nuo šaknų iki pačio kaktuso liktų tuščias tarpelis – jį užpilkite smulkiu žvyru arba stambiagrūdžiu smėliu, kad vanduo nestovėtų prie šaknies kaklelio ir nepūdytų augalo.

Per vasaros liūtis, lietingą rudenį ir pavasarį kaktusus pravartu uždengti miniatiūriniu šiltnamiu - polietilenu arba stiklu dengtais rėmais. Jie turi būti 10-15 cm aukščiau augalų. Jeigu augalai ištvermingi, vasara sausa, o žiema snieguota, šalta ir be atlydžių, rėmų nereikia. Prieš atlydžius žiemą ar prognozuojamą ilgą lietų vasarą rėmą patariama uždėti. Kai augalai mažiau ištvermingi, rėmą pravartu palikti per visą žiemą. Jeigu šalta, bet nėra sniego, stiklas ar polietilenas apšiltinamas.

Jeigu daug prisninga, sniegą nuo rėmo reikia nuvalyti, kad neįgriūtų. Pavasarį lauke žiemojančius sukulentus, panašiai kaip visžalius spygliuočius ar lapuočius, būtina pridengti nuo svilinančios saulės spindulių. Opuncijos šaltyje suminkštėja, susiraukšlėja ir "atsigula" ant žemės, todėl net paaugusias jas patogu uždengti.

Vasarą Lietuvoje kaktusams ir sukulentams labai trūksta saulės ir šilumos. Geriausiai jaučiasi augalai, pasodinti pietų pusėje, šlaite arba ant kalvos, prie namo sienos, gyvatvorės ar kitos šilumą atspindinčios plokštumos. Labai gerai, kai auga prie akmenų, kurie sugeria šilumą, galima mulčiuoti tamsia medžio žieve.

Lauke sukulentus puola daugybė ligų ir kenkėjų, kurių nėra namuose. Pirmiausiai juos labai stelbia daugiametės piktžolės, kurias dar prieš sodinimą reikia kruopščiai išravėti, smaguriauja pelės.

Vienas iš paprastesnių būdų turėti lauke kaktusyną – numatytoje vietoje įkasti augalus su vazonėliais. Šis būdas ypač tinka, kai kaktusai lepūs. Rudenį juos tiesiog ištrauksite ir pastatysite po stogeliu arba vėsioje verandoje. Iš žemės traukite atsargiai – jeigu augalui vasarojimas patiko, jis per drenažo skyles bus iškišęs šaknis. Jeigu planuojate persodinti augalą, atsargiai ištraukite šaknis arba tiesiog perkirpkite plastikinį vazoną ir sodinkite į didesnį.

Kitu atveju šaknis nupjaukite, o žaizdą būtinai dezinfekuokite. Jeigu neseniai lijo ir žemė vazone drėgna, palaikykite kaktusus po stogeliu, saulėje, kad žemės gumulas visai išdžiūtų. Tik tuomet perneškite į žiemojimo vietą. Jeigu paliksite šaltoje verandoje drėgną kaktusą, jis supus.

Vasarą lauke galima auginti ir skiepytus kaktusus, bet per žiemą verčiau nepalikti. Šalčiui atsparūs kaktusai ir sukulentai pagal lepumą skirstomi į keletą grupių.

Atspariausiai grupei priskiriama dauguma opuncijų ( Opuntia darwinii, O. erinacea, O. fragilis, O. howeyi, O. imbricata, O. littoralis, O. macrorhiza, O. phaeacantha, O. polyacantha, O. rutila ) ir Maihuenia poeppigii .

Antrai grupei priskiriami Austrocactus bertinii, A. hibernus, A. patagonocus, Echinocereus chloranthus, E. engelmannii, E. reichenbachii, E. triglochidiatus viridiflorus, Escobaria missouriensis, E. sneedi, E. vivipara, Mauhuenia valentinii, Opuntia arenaria, O. basilaris, O. clavata, O. nicholii, O. platyacantha, O. violacea, O. whipplei, Pediocactus knowltonii, P. simpsonii, Sclerocactus polyancistrus, S. whipplei.

Lauke gali augti ir kiti sukulentiniai augalai, kurie gerokai atsparesni mūsų klimatui – šilropės, šilokai, levizijos, acenos, jukos, radiolės.