Viena — politinės kultūros — pamoka jau įvyko. Net bukiausiam, vis dar rinkimuose dalyvaujančiam „elektoratui“, dabar turėjo būti galutinai įkalta į galvą, kad rinkimai — tai tik absoliučių optimistų ir nepataisomų kvailių dalia. Pati asmeniškai, neslėpsiu, priklausanti antrajai grupei, mat optimizmu netryškau ir iki rinkimų. Nuo vaikystės žinau, kad kaip PATS pasiklosi, taip ir išmiegosi, ir jokie tėveliai-seneliai, mokytojai, o juoba valdžia nepadės. Svarbiausia, kad tik netrukdytų.
Kiti dabartinės koalicijos partneriai, švelniai sakant, atrodo keistokai. Pirma, jie tvirtina nė neįtarę, kokia krizė ištikusi Lietuvą. Kadangi klausiausi jų kalbų, tai liudiju, kad dabar meluoja — krizę (tegul ir saviškai) jie matė, apie ją daug kalbėjo ir siūlė savo būdus jai spręsti. Primenu — pasaulinė finansų krizė prasidėjo dar 2007 metų rugpjūtį, o šių metų vasarį jau labai rimtai palietė ir Lietuvą. Kita vertus, sisteminės Lietuvos viešojo sektorius bėdos, kurios neišvengiamai turėjo atsispindėti ir privačiame sektoriuje irgi dešimtmečio „naujiena“.
Bet kuris mąstantis žmogus, bent truputį laižęs politikos ir ekonomikos mokslo (net studijuoti rimtai nereikia), aišku supras, kad kelios sukibusios krizės neišvengiamai pagimdys biudžeto nepriteklius, tad ruošdamasis valdymui numatys ir galimus situacijos taisymo būdus. Ar tai buvo daroma? Ne. Kodėl? Mano atsakymas labai paprastas — trūksta mąstymo (be kita ko, ir modernios ekonominės tikrovės problemų suvokimo) kultūros. Pastaroji atsiranda kaip ŠALUTINIS bendros ir DIALOGO KULTŪROS padarinys.
Drįstu prognozuoti, kad dabar simptomai bus dar baisesni nei G. Kirkilo laikais dėl vienos paprastos priežasties — būsimas finansų ministras A.Šemeta yra puikus užkrato nešiotojas, kuris su niekuo rimčiau nepasitaręs per keletą dienų sukurpė biudžeto subalansavimo planą (tikėtina, kad pasinaudojo kai kuriomis iš konteksto ištrauktomis R. Kuodžio prieš trejetą savaičių skelbtų mokesčių reformos apmatų dalimis). Apie tai, kad šis planas gimė A.Šemetos galvoje liudija A. Kubilius, o prisimindama A. Šemetos ankstesnius darbus ir jo pabrėžtinai linijinį tiesmuką mąstymą, labai tikiu, kad tai tiesa, kita vertus, gimdymo tempai aiškiai rodo procesą ilgai netrukus. Tai netiesiogiai patvirtina E. Masiulis, anot kurio, planas atsirado per 3 – 4 dienas. Pastarosiomis dienomis atskirus plano punktus imamasi keisti, tačiau nuo to vargu ar kas keičiasi iš esmės.
Iki rinkimų visų atspalvių liberalai kalbėjo apie mokesčių mažinimą darbui, o konservatoriai itin daug dėmesio skyrė turto mokesčiui ir kalboms apie tai, kad patriotiškai nusiteikęs verslas turi liautis prekiavęs su Rusija. Konservatorių kalbose mokesčiai buvo akcentuojami mažiau, bet iš esmės sakyta tai, kas dabar daroma. Tiesa, neminėtas bene skaudžiausias kirtis šalies vartojimui — absoliutus PVM didinimas (minėta tik PVM lengvatų naikinimas).
Dabar padėtis (turiu galvoje ne ekonominę realybę, o jos politinį surogatą) kinta iš esmės: kalbų apie prekybos su Rusija mažinimą nebesigirdi, ir atrodo nugali mokesčių didinimo vajus. Ką tai rodo? Pirma. Partijos noriai ima biudžeto lėšas savo veiklai, bet nesugeba dorai numatyti, kas bus po dviejų savaičių. Kadangi nėra strategijų — tenka dirbti amžino ceitnoto sąlygomis. Kita vertus, negirdint oponentų ir net abejojančių, nebereikia ieškoti silpnųjų idėjos grandžių. Nugali politinė valia ir tai, kas kažkodėl Lietuvoje vadinama drąsa, o išties tėra gebėjimas primesti aplinkai savo valią.
Priežastis paprasta: burokėliai ir kaliaropės nemąsto, tad nesugeba įsivelti į sudėtingus lošimus su sodininku ir jo primetamais planais. Ekonominiai subjektai — visai atvirkščiai — turi ne tik valdžios, bet visų pirma savo planus. Jie daugiau mažiau racionaliai vertina valdžios žingsnius ir jos mąstymo skyles, lošia savo žaidimą ir ... labai dažnai laimi. Tai pastebėjo net tikėjimo (ideologijos prasme) ekonomikos pranašas R.Šimašius ir čia su juo nori nenori tenka sutikti.
Neabejotina, kad suvienodinti žaidimo taisykles apmokestinant pajamas reikėjo jau seniai, tad ir naujas pajamų 20 proc. tarifas absoliučiai daugumai pajamų gali pasiteisinti. Gana logiška idėja siaurinti ar net naikinti daugiau uždirbančių neapmokestinamąsias pajamas. Nors nelabai aišku, kodėl iš dividendų bus atimama mažiau nei iš darbo pajamų, tačiau šita plano dalis gali iš dalies pasiteisinti.
Vis dėlto beatodairiškas visų PVM lengvatų naikinimas drastiškai vos per kelias savaites iš esmės kaičiant verslo funkcionavimo sąlygas labai abejotinas. Tad čia problemų gali susikaupti daugiau nei tikisi projekto autoriai. Kaip bebūtų, toks aritmetiškai lyg ir korektiškas, bet ekonomiškai tuščias planas anksčiau ar vėliau žlugs. Tikriausiai žlugs labai greit.
Kad ir kaip būtų, pamokos pradžioje (nors planas jau paviešintas ir juo klijuojama koalicija, netikiu, kad jis bus patvirtintas toks, koks dabar skelbiamas) keistoka skaityti komentarus apie esą galutinai paaiškėjusį rezultatą. Kol kas žinome tiek, kad valdžia drąsiai nutarė viską mažinti ir viską didinti. Raktažodis VISKĄ.
Kai socialinėje erdvėje girdi aidint šį seną visų revoliucijų šūkį, supranti — valanda išmušė. O kai ta revoliucijos valanda išmuša, tai žmonijos istorija byloja — nepulk vertinti, palauk, suskaičiuok sušaudytus, sutryptus, paniekintus, ištremtus, pakelk akis į naujus ponus ir pamatyk — jie niekuo nesiskiria nuo tų, kuriuos nuvertė. Istoriją ir tikrovę keičia tik kultūra. Idėjos. Mąstymas. Dialogas.
Jūs matote dialogą? Na va.