Nuomonės Europoje išsiskyrė dėl paramos griežtai JAV pozicijai Irako atžvilgiu.
Savo laiške K.Simitis ES šalių premjerams priminė apie bloko užsienio reikalų ministrų sausio 27 dieną pasirašytą bendrą susitarimą, raginantį tęsti inspekcijas "vėl patvirtinant JT Saugumo Tarybos vaidmenį įgyvendinant 1441-ąją rezoliuciją", reikalaujančią Irako nusiginkluoti.
Tačiau bendras sutarimas žlugo vos po dviejų dienų, kai aštuonių Europos šalių lyderiai, įskaitant ir trijų ES narių (Britanijos, Italijos ir Ispanijos), pasirašė atvirą laišką, remiantį griežtą Vašingtono poziciją.
K.Simitis neslėpė savo nepritarimo laiškui. "Jis (laiškas) neprisideda prie bendros pozicijos dėl šio klausimo", - sakė jis praėjus dienai nuo laiško pasirašymo bei pridūrė, kad jis sukūrė neigiamą klimatą ES viduje.
Reaguodama į tokią iniciatyvą, ES pirmininkaujanti Graikija pateikė siūlymą sušaukti 15 ES valstybių lyderių viršūnių susitikimą.
"Dabar aišku, kad dabartinė krizė netrukus pasieks naują, galbūt lemiamą tašką. Todėl manau, kad svarbu susirinkti aptarti pastaruosius įvykius, ypač pasirodžius ataskaitai", kurią JT ginklų inspektoriai penktadienį pateikė JT Saugumo Tarybai, rašoma K.Simičio kvietime.
Aukšto rango Graikijos vyriausybės pareigūnų teigimu, Atėnai neturi iliuzijų dėl to, kokios menkos galimybės yra pasiekti bendros Europos pozicijos dėl Irako, tačiau graikai mano turį moralinę atsakomybę atsižvelgti į Europos gyventojų pasiryžimą siekti taikos.
Atėnai siekia, kad viršūnių susitikimas baigtųsi bendro pareiškimo priėmimu, pabrėžiant bendrą, nors ir minimaliai, poziciją. Graikija ragina europiečius "prisiimti atsakomybę", įspėdama, kad pirmadienį Briuselyje rengiamo ES lyderių susitikimo nesėkmės atveju atveju Sąjungą ištiktų "gili krizė".