"Jei kurią nors dieną neiškyla naujų problemų, apsičiupinėk, ar dar esi gyvas", - pusiau juokais, pusiau rimtai sako R.Baškytė. Pastarosiomis dienomis apie ją kalbėta kaip apie pretendentę į aplinkos ministro postą, juoba kad R.Baškytės kandidatūrą palaikė prezidentas Valdas Adamkus.
Kaip ši nedidukė ir iš pirmo žvilgsnio trapi moteris atlaiko tokią įtampą? "Praktikuoju jogą", - prisipažįsta 50 metų jubiliejų netrukus švęsianti R.Baškytė.
Pakirdusi dar prieš saulės tekėjimą, Rūta atlapoja savo buto Vilniuje, Antakalnyje, balkono duris. Už jų, čia pat, ošia Sapieginės miškas. Giliai įkvėpusi gaivaus oro, moteris pasineria į jogą. Vėliau pusryčiauja ir skuba į darbą.
Tik prieš ketverius metus susižavėjusi indų filosofine sistema, kuri padeda fiziškai ir psichiškai atsipalaiduoti bei siekti dvasinio tobulumo, Rūta jau turi du diplomus - jogos propaguotojos ir jogos meistrės. "Jie liudija, kad galiu jogos mokyti ir kitus", - paaiškina Rūta.
Dabar po savo tiesioginio darbo ji dukart per savaitę vakarais Shanti jogos centre Vilniuje moko asanų (pratimų), meditacijų ir kitokių jogos paslapčių visus norinčiuosius. "Tai darau be atlyginimo. Jogos mokytojams jį imti uždrausta", - sako R.Baškytė.
Vadovaujami Rūtos asanas tobulino ir Aplinkos ministerijos valstybės sekretorius Arvydas Dragūnas, ir buvęs R.Baškytės dėstytojas geografas profesorius Paulius Kavaliauskas ir daugelis kitų vilniečių.
Ne raudok, o dirbk
Pasak R.Baškytės, imtis jogos ją privertė gyvenimas. "Žmogus netobulėja, kol jam yra gerai. Bet kai gyvenimas palaužo, pamurkdo, - pradedi ieškoti, kaip išgyventi. Ir surandi", - kalba moteris. Ne kartą jai buvo siūlyta susitarti dėl savavališkų statybų gražiuoju, kai nesutikdavo - pradėdavo grasinti. Esminis lūžis gamtosaugininkės sieloje įvyko prieš keletą metų, kai pasikalbėti į savo kabinetą ją pasikvietė vienas aukštas pareigas užimantis "geradaris". "Ponia Rūta, jūs tiek daug dirbate - turbūt pavargote. Gal pailsėtumėte?" -
"Aš šiemet jau atostogavau", - nesuprato R.Baškytė. - "Jūs ne taip supratote... Ilgesnes atostogas siūlome..." -
"Išeiti iš gamtosaugos?" - "Na, taip. Mes rastume jums ne blogesnį darbą." - "Tačiau kodėl? Ką darau neteisingai?" -
"Jūs nesukalbama, užsispyrusi. Su jumis negalima susitarti..."
Netrukus po šio pokalbio darbą Aplinkos ministerijoje R.Baškytei teko palikti. Ji įsidarbino Vilniaus miesto savivaldybės Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje.
"Supratau, jog turiu rasti būdą išsilaikyti. Nes į save sugerdavau visas problemas. Atvažiuoji, būdavo, į sudarkytos gamtos vietą ir tiesiog užverdi iš pasipiktinimo. Dabar žinau, kad taip reaguoti negalima - tai kenkia organizmui. Pamatai negerovę - neraudok, o imkis veiksmų jai pašalinti, kitaip pats palūši", - kalba Rūta.
Tuo metu į jos rankas pateko Sergejaus Lazarevo knyga "Karmos diagnostika". "Ji mane užkabino: už viską, kas tau atsitinka, esi atsakingas pats ir nekaltink kitų. Geriau pasižiūrėk, ką pats ne taip darei."
2004 metų kovą R.Baškytė pradėjo lankyti jogos užsiėmimus. "Labai nustebau: ateini daryti asanų pavargusi, po darbo dienos išgręžta tarsi kempinė, vos kojas velki. O po pratimų taip atsigauni, kad atrodo - ką tik iš lovos išlipai", - pirmąsias jogos pamokas prisimena Rūta.
Randa dvasinę ramybę
Gamtosaugininkė džiaugiasi, kad dauguma jogos pratimų jai "pasidavė" be didelio vargo. "Dar vaikystėje mėgau gimnastiką. Aišku, visų asanų nemoku daryti - juk man ne 16 metų. Tačiau to ir nereikia. Pakanka mokėti taisyklingai atlikti 12 pagrindinių asanų, net mažiau - priklausomai nuo to, ką nori lavinti", - aiškino ji. Klausiu, ar ant galvos stovėti moka? "Be abejo, - nusijuokė R.Baškytė. - Tačiau šiam pratimui, kaip ir daugeliui kitų, būtina gerai susikaupti. Sykį namie pernelyg greitai atsistojau ant galvos ir... žnektelėjau visu ūgiu ant grindų. Netrukus šį pratimą reikėjo daryti kartu su kitais asfaltuotoje aikštėje, tad kiek būgštavau. Tačiau gerai susikaupiau, ir problemų nekilo."
Ne vienus metus Rūta keldavosi be dvidešimties minučių penktą ryto ir nerdavo į jogą. Valanda meditacijos ir mantrų, valanda kvėpavimo pratimų ir asanų. Dabar darbo dienomis tam pakanka ir valandos, tačiau savaitgaliais jogai R.Baškytė skiria gerokai daugiau laiko.
Gamtosaugininkė tvirtina, kad tai ne tik pagerino jos sveikatą, savijautą. "Tapau tarsi kitas žmogus. Anksčiau man, "pelėdai", sunku būdavo rytais iš lovos išlipti, o dabar galiu atsikelti lengvai kada panorėjusi. Po asanų jaučiuosi žvali, energinga.
Bet svarbiausia - išmokau daug ramiau negu anksčiau reaguoti į problemas. Dabar suprantu, jog žmonės labai skirtingi, ir nereikia nei pykti, nei stengtis jų pakeisti. Joga man davė tai, ko labiausiai troškau - dvasinę ramybę. Be jos sunku išgyventi dabartiniame stresų kupiname pasaulyje. Jei ne joga, galbūt jau būčiau beprotnamyje. Na, gal ir ne, tačiau tame darbe, kurį dabar dirbu, nebūčiau ištvėrusi", - svarsto moteris.
Reikia tolerancijos
Kai gamtosaugai pradėjo vadovauti kitas ministras, R.Baškytė grįžo į ankstesnį darbą Aplinkos ministerijoje, jai buvo patikėta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. "Artimieji ir draugai iš pradžių sveikino. Vėliau pradėjo įkalbinėti: "mesk tą pragarą kuo greičiau". Bet joga man padeda daug ką ištverti", - sako Rūta.
Kai kurie skeptikai sako, neva tai svetima mums, šiauriečiams, pasaulėžiūra. Lietuviams artimesnė krikščionybė. "Visos religijos - krikščionybė, budizmas, islamas ar kitos - keliai, vedantys į tą patį tikslą. Kaip yra skirtingų žmonių, kaip gamtoje yra biologinė įvairovė, taip ir tų kelių daug, ir nedrįsčiau niekam primesti kurio nors vieno. Vieni Dievą vadina Kristumi, kiti meile, treti tiesa, amžina palaima ir t. t., ir visi yra teisūs. Būtina tolerancija - tegul pasirenka kiekvienas tai, kas jam parankiau", - įsitikinusi R.Baškytė. Ji priduria, kad praktikuojantys jogą žmonės geriau suvokia ir religines tiesas: "Kaip daugelis mano kartos žmonių augau ateizmo sąlygomis ir buvau laisvamanė. Joga mane priartino prie Kristaus mokymo."
Pasak R.Baškytės, joga nėra religija, tai - gyvenimo būdas. "Žodis yoga išvertus iš sanskrito kalbos - ryšys, susijungimas. Ryšys su kosmosu, visata, o jei patinka, vietoje pastarųjų žodžių galima sakyti žodžius Dievas, meilė, tiesa. Beje, ekologija taip pat yra ryšys - mokslas apie gyvųjų organizmų sąveiką", - primena gamtosaugininkė.
Istorinės ir geografinės sąlygos lėmė, kad geriausia aplinka išlikti ir sutvirtėti jogai susidarė Indijoje. Į šią šalį pasitobulinti traukia daugybė jogų iš viso pasaulio. Ne sykį ten lankėsi ir R.Baškytė. Vien tik šiemet Indijoje ji buvo du kartus - vasarą visas savo atostogas praleido jogų stovykloje, o rudenį keliavo, kaip ji pati sako, po energetiškai stiprias Indijos vietas.
Esi toks, koks esi
"Gal praverstų ir daugiau valdininkų sudominti joga?" - provokuoju Rūtą. "Be abejo, - pritaria ji. - Juk svarbiausi jogos principai - tarnauk, mylėk, duok. Jų esmė - išrauti egoizmą." O pavaldiniai visi turėtų praktikuoti jogą? "O ne, - purto galvą R.Baškytė, - juk vienas pagrindinių šios filosofijos principų - nenaudok prievartos."
Pasak Rūtos, šis principas labai svarbus ir gamtosaugoje. Nežudyk, neversk kito daryti to, ko pats nenorėtumei daryti. Nenaudok prievartos prieš žmogų, žvėrį, medį. Jei taip gyventume, išnyktų beprasmės medžioklės, miškus kirstume tik tada, kai tai neišvengiama, neniokotume kraštovaizdžio ir t. t.
R.Baškytė yra vegetarė - nevalgo mėsos, žuvies ir kiaušinių, negeria pieno. "Taip mėgau maitintis dar vaikystėje, nors mama būgštavo, ar nesusirgsiu. Nusileidau ir, kaip daugelis, valgiau mėsą, tačiau niekada ji man nebuvo skani. O dabar nenoriu apie mėsą net pagalvoti", - tikina Rūta.
Ji gimė Varėnoje, vėliau tėvai persikėlė į Prienus. Šiame panemunės miestelyje Rūta ir užaugo, o dar vėliau baigė geografijos studijas Vilniaus universitete ir tapo gamtosaugininke.
Mamos "pėdomis" pasekė abu jos sūnūs - vyresnysis Rimvydas ir jaunėlis Vaidotas: abu lankė jogos užsiėmimus, dabar atlieka jos pratimus namie. Jie jau suaugę, turi savo verslą.
"Lietuvoje daugėja žmonių, kurie ieško vidinės laimės, tik viešai kalbėti apie tai privengia. Priežastis - baimė, kad tavęs nesupras", - neseniai yra rašiusi R.Baškytė. Prieš užverdamas indiškais smilkalais kvepiančio jos buto duris paklausiau: ar nebijo, kad po šio rašinio žmonės ją laikys keistuole?
"Tegul, - gūžtelėjo pečiais R.Baškytė. - Aš nieko blogo nedarau, be to, žinau, jog eidama šiuo keliu galiu padėti žmonėms ir gamtai. Jei kas nors ką nors apie tave sako, tai dar nereiškia, jog taip yra. Jogos mokytojas Shivananda mokė: jei tave pavadino kiaule, tai juk dėl to tau neatsirado to gyvūno uodega, šnipas ir t. t. Vieni sako - esi geras, kiti - blogas, tačiau esi toks, koks esi. Aš radau atramą šiame streso kupiname pasaulyje."