Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir pardavimo sutartį praėjusių metų lapkričio 28 dieną pasirašė Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vedėja Jūratė Riaubiškienė ir bendrovės „Labek" direktorė Natalija Chripunova.
„Labek" už sklypą prie Rygos ir Justiniškių gatvių tą pačią dieną sumokėjo 270 tūkst. litų. Taip pat sumokėtas 50 tūkst. priedas už inžinerinių statinių ir detaliojo plano parengimą.
Viename sutarties punktų numatyta, kad į parduodamą turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, kad jis neareštuotas, nėra teisminio ginčo objektas. Tačiau tuo metu, kai įvyko sandoris, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nebuvo paskelbęs sprendimo byloje dėl kelių paveldėtojų teisių į sklypą.
Vertas ne mažiau kaip milijono
„Tai visiškas teisinis nihilizmas. Sklypas parduotas, nors dėl jo teisme dar vyksta ginčai. Paaiškėjus tokiam faktui, žemę pardavę valdininkai turėtų atsistatydinti", - neabejoja su bylos medžiaga susipažinęs ir „Lietuvos rytą" konsultavęs teisininkas.
Pašnekovas yra įsitikinęs, kad paveldėtojai turėtų paduoti į teismą Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Tiesa, įteikiant skundą teismui, pareiškėjams tektų mokėti 5 procentų sklypo vertės žyminį mokestį. Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, šio sklypo rinkos kaina - ne mažiau kaip milijonas litų.
Viršininkas išvengė atsakymo
Vilniaus apskrities viršininkas Gediminas Paviržis bandė nepripažinti, kad žemė buvo parduota, kai dėl jos dar buvo bylinėjamasi. Redakcijai atsiųstame rašte valdininkas tvirtina, kad teisminiai ginčai vyko iki lapkričio 12 dienos.
Tačiau iš tiesų bendrovė „Labek" sklypą įsigijo keliomis savaitėmis anksčiau, nei Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė sprendimą gruodžio 12-ąją.
Savo rašte G.Paviržis išvengė tiesaus atsakymo ir patarė kreiptis į apskrities Žemės tvarkymo departamentą. Peržvelgęs sklypo nuosavybės teisės atkūrimo bylą, šio departamento direktorius Jonas Zinkevičius patvirtino, kad žemė buvo parduota anksčiau, nei paskelbtas teismo sprendimas.
Kreipėsi į apygardos teismą
„Lietuvos rytui" pradėjus domėtis sklypo pardavimo istorija, Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl sklypo pirkimo sandorio panaikinimo. Administracija neprašė panaikinti sandorį dėl to, kad sklypą pardavė anksčiau, nei teismas paskelbė sprendimą. „Į teismą nutarta kreiptis paaiškėjus, kad kartografinė medžiaga yra suklastota", - aiškino J.Zinkevičius.
Suklastojo mirties liudijimą
Toje vietoje, kur dabar driekiasi Rygos ir Justiniškių gatvės, anksčiau buvo rėžinis Lūžių kaimas. Keli paveldėtojai bandė įrodyti, kad rėžis, į kurį jie pretenduoja, yra gerokai didesnis, nei jiems siūloma.
Pernai gegužę gavęs papildomų archyvinių dokumentų, Žemėtvarkos skyrius įrodė, kad buvusio savininko mirties pažyma suklastota. Nuspręsta, kad vieno iš pretendentų pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti. Po tokio sprendimo dėl teisių į sklypą liko kovoti dar keturi pretendentai.
Policijai žinomas asmuo
Vienas pretendentų - policijai gerai žinomas vilnietis Balys Rutkauskas. Pernai rugpjūčio 4-ąją atokioje sostinės kavinėje jis nušovė Sergejų Šamšiną, kuris turėjo ryšių su Vilniaus nusikalstama „udavų" („smauglių") grupuote. Vėliau B.Rutkauskas tapo kaltinamuoju dviejų naujų vilkikų vagystės byloje.
Yra įtariama, kad B.Rutkauskas pradangino iš užsienio atgabentus du naujus vilkikus. Konfliktas tarp buvusių verslo partnerių, kartu pirkusių vilkikus, baigėsi į S.Šamšiną paleistais mirtinais šūviais. Ankstesniuose teismo posėdžiuose dėl teisių į žemės sklypą B.Rutkauskas dalyvavo, tačiau į paskutinius nebeatvyko - buvo suimtas.
Steigėja - komisaro sesuo
Vertingas sklypas atiteko bendrovei „Labek", kurios viena įkūrėjų laikoma Svetlana Mkrtumian. Ji - Policijos departamento strateginės informacijos skyriaus komisaro Olego Rimano sesuo. Anksčiau O.Rimanas vadovavo vienam slapčiausių policijos padalinių - Operatyvinės veiklos tarnybai. Ši tarnyba užsiima sekimu, telefonų pokalbių klausymus.