Nenaudingas blaškymasis
Tarp siūlymų, kaip gelbėti "Sodros" biudžetą, gaji idėja sumažinti jos lėšų pervedimą į privačius kaupiamuosius pensijų fondus. LŽ jau rašė, kad profesinių sąjungų ir kai kurių analitikų siūlymai stabdyti "Sodros" lėšų pervedimą į taip pat krizės supurtytus privačius pensijų fondus, ekspertų ir fondų dalyvių nuomone, negali būti pateisinami nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto prasta būkle, nei ekonomikos sulėtėjimu, nei paprasčiausia investavimo logika.
"Danske" banko analitikė Violeta Klyvienė LŽ yra sakiusi, kad pensijų fonduose žmonės kaupia pensijas ilgą laiką, t. y. 20-30 metų. "Per tokį ilgą laikotarpį bus dar ne vienas ekonomikos pakilimas ir nuosmukis. Palyginti nedidelė "Sodros" tarifo dalis yra privatizuota ir nukreipta į kaupiamąją sistemą. Laikinas įmokų į pensijų fondus sumažinimas, kad ir keliais procentais, yra stabdys. Vėliau, kai sulauksime ekonomikos pakilimo, kas nors turės grąžinti tas sulaikytas žmonių lėšas fondams. Toks blaškymasis atrodo visiškai nerimtas ir vargu ar būtų kam nors naudingas", - teigė analitikė.
Krizės gilinimo planas
Taip pat norima į socialinio draudimo sistemą įtraukti iki šiol neapdraustus gyventojus, t. y. labiau apmokestinti autorinius atlyginimus gaunančius asmenis, advokatus, ūkininkus ir asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus.
"Įvertinus šiuo metu skelbiamą antikrizinį veiksmų planą, tenka konstatuoti, kad tai krizės gilinimo, ne jos išvengimo planas. Esant ekonominiams sunkumams, kai jau dabar gyventojai ir įmonės negali sumokėti mokesčių pagal galiojančius tarifus, dar pakelti mokesčius reikštų, kad jie turės nutraukti veiklą. Taigi pajamų nebeturės nei įmonės, nei žmonės, nei biudžetas. Negali taip būti, kad mokesčių mokėtojams yra blogai, o biudžetui - gerai. Biudžetas nėra nepriklausomas nuo mokesčių mokėtojų", - LŽ komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė.
Ji kategoriškai prieštarauja "Sodros" sistemos plėtimui. Pasak ekspertės, privalomuoju socialiniu draudimu apdraudus šiuo metu šioje sistemoje nedalyvaujančius asmenis, jie iš karto įgautų teisę ir į išmokas iš "Sodros", o tai neišspręstų biudžeto problemų.
"Asmenų įtraukimas į pelno apmokestinimo sistemą nėra šios dienos neatidėliotina priemonė, nes pelno mokestis mokamas praėjus mokestiniams metams. Žinoma, tai svarstytinas klausimas, bet jis turėtų būti sprendžiamas neišskiriant iš viso pelno mokesčio konteksto", - mano ekspertė.
Verslo liudijimų srityje problema yra ne mokesčių sumokėjimo forma - kad mokama vienkartinė fiksuota suma, teigė R.Vainienė, o tai, kad tarifas yra per mažas arba kai kurios veiklos yra įtrauktos nepagrįstai. "Panaikinus šią mokesčių mokėjimo formą, dalis verslų atsidurtų šešėlyje. Būtų netenkama net tų pajamų, kurios šiuo metu yra gaunamos iš verslo liudijimų", - mano pašnekovė.
Pasak R.Vainienės, yra naivu tikėtis, kad verslininkai krizės metu bus geranoriški valstybės biudžeto atžvilgiu ir deklaruos visas pajamas bei mokės visus mokesčius.
Paklausta apie siūlymą iki 900 arba iki 1000 litų padidinti minimalią mėnesinę algą, R.Vainienė kategoriškai teigia, kad ją reikia tik mažinti. "Ekonomikos pakilimo metu ji buvo didinama argumentuojant tuo, kad visų algos kyla. Tas pats argumentas turi galioti ir atbuline tvarka. Kai ekonomika krinta, visų pajamos mažėja, tad vienareikšmiškai reikia mažinti ir minimalią algą", - net neabejoja ekspertė. Pasak jos, kelti minimalią algą dabar reikštų - didinti bedarbių armiją.
Profesinės sąjungos ir toliau siūlo nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesinę algą didinti iki 900 arba net iki 1000 litų, o minimalų valandinį atlygį (MVA) - iki 5,42 arba 6,02 lito per valandą.
Neatrastas sprendimas
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis LŽ yra sakęs, kad nustatyta minimali alga skatina į darbo rinką įsitraukti menko darbo našumo žmones, kurie gali rinktis - dirbti ar iš viso nedirbti ir būti našta socialinės apsaugos sistemai. "Mažinti minimalią algą ar didinti, priklauso nuo požiūrio į tokio darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę. Mano manymu, minimalią algą būtų geriausia diferencijuoti pagal amžių", - sakė R.Kuodis. Pasak jo, amžius - charakteristika, kurios pakeisti negalima, o tai reiškia, kad negalima tuo ir manipuliuoti.
"Egzistuoja žmonių, kurie potencialiai gali sukurti mažesnę pridėtinę vertę, negu gauna darbo užmokestį", - teigė jis. Gabūs ir išsilavinę jauni žmonės, R.Kuodžio žodžiais tariant, ir taip dirbs už kur kas aukštesnį darbo užmokestį nei minimumas, nes darbo rinkoje bus vertinami kaip sukuriantys aukštesnę pridėtinę vertę.
LŽ pakalbintas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas linkęs prisiminti kitų šalių patirtį, kurios ne per seniausiai spręsdamos panašias problemas priėmė gana racionalius sprendimus. "Nuo spalio mėnesio Jungtinėje Karalystėje valandinis atlyginimas nustatytas pagal darbuotojų amžių. Vyresniems nei 22 metai darbuotojams mokamas didesnis valandinis atlyginimas, nuo 18 iki 22 metų - šiek tiek mažesnis, o dirbantiems nuo 16 metų - dar mažesnis. Prancūzijoje yra įdiegta irgi tam tikra sistema: vienoks įkainis taikomas, kai darbuotojas turi reikiamą kvalifikaciją, kitas - kai neturi. Lietuvai tokie pavyzdžiai ne tik priimtini, bet yra ir būtini", - mano D.Arlauskas. Pasak jo, svarstant apie darbuotojų darbo našumo didinimą neišvengiamai reikia eiti šiuo keliu.
Paklaustas, kada Lietuvoje galėtų būti priimtas tinkamas sprendimas, jis pažymėjo, kad tik tada, kai "pati Trišalė taryba baigs politikuoti, įsigilins į klausimo esmę ir pagaliau surems pečius".
"Mūsų profesinės sąjungos pažengusios gana toli, tačiau kai kuriais klausimais joms trūksta visapusiško supratimo brandos. Žinoma, galima atsižvelgti į jų teikiamus pasiūlymus ir jau rytoj padidinti visiems minimalius atlyginimus net iki 1500 litų. Tačiau jeigu tiek gaus nedideliame miestelyje bandeles kepantis kepėjas, tai suskaičiavus visas sąnaudas bandelė kainuos ne litą, o keturis litus - jos niekas nepirks. Ekonominė logika sako, kad didinant atlyginimą kartu turi kilti ir perkamoji galia", - pažymėjo pašnekovas.
