Nors tema ir sudėtinga, tačiau R.Pakso atsakymas į pateiktą klausimą visiškai neadekvatus. Ir todėl ši jo frazė pasirodė esanti gana iškalbinga. Gali būti, kad ji buvo tiesiog “iškirpta” iš pokalbio, kuris buvo platesnis, išsamesnis. Be to, gali būti ir taip, kad Išrinktasis Prezidentas taip atsakė juokdamasis, ironiškai, pašiepdamas jam dažnai klijuojamą etiketę, neva jis esąs prieš Europos Sąjungą. Apie ką lyg ir buvo straipsnyje užsiminta.
Tačiau net jei žurnalistai padarė “meškos paslauga”, abejonių dėl Išrinktojo Prezidento pozicijos vis dėlto kyla. Jo rinkimų kampanija nebuvo nekritiška Lietuvos narystės ES sąlygų atžvilgiu. R.Paksas per rinkimų kampaniją, važinėdamas per Lietuvą, ne kartą yra gana kategoriškai kritikavęs derybininkus, suderėtas Lietuvos narystės ES sąlygas. Prieš antrąjį rinkimų turą, net ir spaudžiamas prie sienos, kad nieko pakeisti šiose sąlygose nebegalima, su tuo nesutiko, bandė ieškoti alternatyvų.
Kad tai, kas buvo pasakyta per rinkimų kampaniją, neužsiliko žmonių sąmonėje, niekas negalėtų tvirtinti. O čia dar tas pats populiarusis R.Paksas ima ir pasako, na, netyčia, jog jis esąs euroskeptikas. Taigi abejonių kyla ir dėl to, ar R. Paksas supranta savo vaidmenį prieš referendumą. O gal net per gerai jį supranta?
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Atviros Lietuvos fondo rengtoje Prezidento rinkimų rezultatus apibendrinančioje ir analizuojančioje konferencijoje išrinktajam Prezidentui, jo elektoratui bei įvairiems rinkimų rezultatų sąlygojamiems pokyčiams dėmesio netrūko. R.Pakso baubas lyg ir dingo, nes ramiai įvertinti jo rinkėjai, tarp kurių - ne vien tik “lūzeriai”. Iš tikrųjų bandyta racionaliai nagrinėti abiejų kandidatų rinkėjų motyvaciją, jų lūkesčius, kuo apskritai jie šiuo metu gyvena.
Ir atrasta gana daug veiksnių, sąlygojančių, jog naujojo šalies vadovo vaidmuo per referendumą dėl ES bus “labai svarbus, o gal net lemiamas”.
R.Paksas ir jo komanda po sausio 5 d. viešai nė karto neleido suabejoti, jog tęstinumas užsienio politikoje bus išlaikytas, jis agituosiąs už Lietuvos narystę ES ir jau taip daro. Tačiau rinkimų kampanija į visuomenės nuotaikas turėjo įnešti nemažai pokyčių, kurie atsispindi ir porinkiminėse apklausose. Žmonės patenkinti rinkimų rezultatais, tikisi pokyčių ir pasitiki išrinktuoju vadovu.
Nors ryškių poslinkių palaikančiųjų Lietuvos narystę ES gretose sociologai nepastebėjo, tarp R.Pakso rinkėjų už ES teigia balsuosią maždaug tiek pat žmonių, kiek ir tarp V.Adamkaus rinkėjų, tačiau R.Paksas savo pergale atnešė nepasitikėjimą Lietuvos politiniu elitu. O Lietuvos narystė Europos Sąjungoje bei derybos dėl daugelio, kad ir labai objektyvių, priežasčių vis tik labiau siejama ne su visos visuomenės, o valdžios, politinio elito projektu. Šio autoritetas kritęs, ir greičiausiai visas referendumas “pakibs” ant A.Brazausko ir R.Pakso pečių. Na, sutikime, būsimosios narystės sąlygos ne pačios geriausios, netapsim mes antrąja Airija. Prieš referendumą pasirodys ir tokių nuomonių, ir iš autoritetingų žmonių. Tačiau jei tokių “netyčiukų” iš R.Pakso bei jo komandos lūpų bus daugiau, referendumo sėkmė dar labiau tolsta.
Tai svarbu įsisąmoninti, jeigu politinis elitas, o taip pat ir pats R.Paksas tikrai nori ir siekia, jog referendumas pavyktų. Ir jeigu viešai deklaruojami teiginiai tikrai atspindi tai, ką norima padaryti bei kuo norima užsiimti. Antraip iš tikrųjų judame į sunkiai prognozuojamą ateitį. Ir netgi ne todėl, kad dėl dviprasmiškos politikų – vadovų pozicijos gali nepavykti referendumas.
Išlaikyti pasitikėjimą valstybe ir jos demokratiškai išrinkta valdžia vis tik yra svarbiau. O gal net ir svarbiausia.