R.Valatkos nuomone, nors sociologinės apklausos rodo, kad stojimą į ES remia apie 60 proc. rinkėjų, tai dar nereiškia, kad visi jie ateis į referendumą ir pasakys "taip" stojimui.
Jam pritarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata. "Reikalas labai subtilus. Čia kaip su moterimis: kuo daugiau šneki apie jų fiziologiją, tuo nepatrauklesnė ji gali pasirodyti", - ironizavo jis.
Anot politikos ekspertų, kai kurie rinkėjai referendume gali balsuoti ne tiek prieš Europos Sąjungą, kiek prieš politinį elitą, taip protestuodami prieš savo gyvenimo lygį. Jų nuomone, sunku suagituoti politine sistema nusivylusius žmonės, kad jie ateitų į referendumą ir balsuotų už stojimą į ES.
"Agituoti už Europos Sąjungą - be galo nuobodu ir neįdomu, nes nėra emocinio užtaiso", - toje pat spaudos konferencijoje teigė sociologas Vladas Gaidys. Tuo tarpu, anot jo, agituoti prieš ES yra "žymiai lengviau".
Ypač "sunki" agitacija prognozuojama kaime, kuris tradiciškai yra labiau euroskeptiškas nei miestas. "Agituojant kaime žmogui turi kažką atnešti, pageidautina materialaus", - sakė R.Lopata.
Jo nuomone, siekiant paskatinti rinkėjus ateiti į referendumą labai svarbi visuomenės iniciatyva. "Daug lems visuomeninė iniciatyva, jei žmonėms, kurie turi kontaktą su potencialiais rinkėjais, pavyks juos uždegti ir jie ateis į rinkimus", - sakė R.Lopata.
Spaudos konferencija vyko Atviros Lietuvos fonde po ekspertų diskusijos apie galimas Lietuvos politikos naujoves ir tęstinumą po įvykusių prezidento rinkimų. Lietuva referendumą dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą ketina rengti gegužės 11 dieną.
Referendumas bus laikomas įvykusiu, jei jame dalyvaus daugiau nei pusė rinkėjų. Sprendimui dėl narystės ES bus pritarta, jeigu už tai balsuos ne mažiau kaip vienas trečdalis visų rinkėjų, t.y. apie 900 tūkst.
Stojimą į ES remia visos didesnės Lietuvos politinės partijos - tiek valdžios,tiek ir opozicijos, taip pat visuomenės institutai, įskaitant didelę įtaką visuomenėje turinčią katalikų bažnyčią.