BNS žiniomis, Prancūzijos ir Belgijos URM vadovai Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilepenas) ir Louis Michelis (Lui Mišelis) ketino apsilankyti Varšuvoje ir Vilniuje, kad aptartų pastarųjų dienų krizę tarp NATO sąjungininkų dėl požiūrio į galimą karą su Iraku.

NATO narė Lenkija ir pakviestoji narė Lietuva nedviprasmiškai parėmė JAV požiūrį, jog Irakas, pažeisdamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, slepia nuo tarptautinių inspektorių masinio naikinimo - cheminių ir biologinių - ginklų programas, bando sukurti branduolinį ginklą ir turi ryšių su tarptautine teroristine organizacija "al-Qaeda".

Lietuvos URM spaudos skyriaus vedėja Daiva Rimašauskaitė BNS patvirtino, jog prancūzų ir belgų diplomatijos vadovai ieškojo galimybės apsilankyti Lietuvoje.

"Antradienį gavome paklausimą, ar prezidentas Valdas Adamkus ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis šiomis dienomis galėtų priimti Prancūzijos ir Belgijos UR ministrus. Mes atsakėme teigiamai. Vėliau mums buvo pranešta, kad ministrų darbotvarkės pasikeitė, ir jų vizitas neįvyks", - sakė diplomatė.

Prancūzijos ambasada Vilniuje šios informacijos nekomentavo, Belgijos ambasados atstovai BNS sakė, jog "buvo informacijos apie galimą vizitą, tačiau jam nėra ruošiamasi". BNS žiniomis, Prancūzijos ir Belgijos ministrai nenuvyko ir į Lenkiją.

Briuselyje NATO šalių ambasadoriai jau kelinta diena nesėkmingai rengia konsultacijas, ieškodami išeities iš rimčiausios per pastaruosius dešimtmečius Aljanso krizės, kai NATO sąjungininkės Prancūzija, Vokietija ir Belgija vetavo pasiūlymus dėl papildomų karinių priemonių Turkijai apginti, jeigu kiltų karas prieš Iraką.

Prancūzija ir Vokietija nesutinka su JAV ketinimais panaudoti karinę jėgą prieš Iraką, neturint tam Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pritarimo.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Giedrius Čekuolis trečiadienį BNS pabrėžė transatlantinių ryšių svarbą pasaulio saugumui ir reiškė viltį, kad NATO įveiks kilusius tarpusavio nesutarimus dėl galimo karo Irake.

Praėjusią savaitę septynias pakviestąsias NATO nares ir tris kandidates vienijanti vadinamoji Vilniaus grupė paskelbė pareiškimą, raginantį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priversti Iraką nusiginkluoti.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad Lietuva remia visas įmanomas taikos su Iraku paieškas, tačiau, prasidėjus karinei operacijai, yra pasirengusi suteikti savo pagalbą.

Užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog Lietuva remia JAV formuojamą tarptautinę koaliciją prieš dabartinį Irako režimą. Diktatoriaus Saddamo Husseino vadovaujamas Irakas pastarąjį dešimtmetį kėlė pasaulio susirūpinimą dėl, kaip įtariama, vykdomų masinio naikinimo ginklų programų.

Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) pateikė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai įrodymų, jog Irakas, pažeisdamas JT ST rezoliucijas, slepia nuo tarptautinių inspektorių masinio naikinimo - cheminių ir biologinių - ginklų programas, bando sukurti branduolinį ginklą ir turi ryšių su tarptautine teroristine organizacija "al-Qaeda".

Šių liudijimų neįtikintos Prancūzija, Vokietija ir Rusija reikalauja suteikti daugiau laiko tarptautinėms ginkluotės inspekcijoms.