61 metų S.Miloševičius yra pirmasis valstybės vadovas, stojęs prieš tarptautinį tribunolą dėl kaltinimų genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, kurie buvo įvykdyti per karinius konfliktus Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove.
Karo metų serbų lyderio, kuris teisme ginasi pats, agresyvi gynyba nustebino tiek jo draugus, tiek priešus. Jis atsisakė teisininkų pagalbos šiame karo nusikaltimų teisme, kurį laiko neteisėtu.
S.Miloševičiaus sprendimas gintis pačiam geriokai apsunkino prokurorų ir teisėjų darbą ir atsiliepė paties teisiamojo sveikai.
Kaltintojai buvo priversti gerokai sumažinti liudytojų skaičių, nes paaiškėjo, kad S.Miloševičius reikalaus galimybės juos klausinėti tiek pat laiko, kiek ir kaltintojai.
Neretai S.Miloševičius ginčijasi su teisėjais, nes savo laiką dažnai naudoja ilgoms politinėms kalboms, o ne komentarams dėl pateiktų įrodymų.
Agresyvi gynyba atėmė nemažai ir paties S.Miloševičiaus jėgų. Nuo teismo proceso pradžios teisėjai jau šešis kartus turėjo atidėti posėdžius, nes buvęs Jugoslavijos vadovas buvo persišaldęs ir skundėsi išsekimu.
Praėjusių metų liepą išsamų S.Miloševičiaus sveikatos patikrinimą atlikę gydytojai sakė, kad kaltinamąjį vargina aukštas kraujospūdis ir kad jam gresia infarktas. Teisėjai nutarė sumažinti S.Miloševičiaus darbo krūvį ir dar kartą pasiūlė pasinaudoti gynėjo paslaugomis. Buvęs Jugoslavijos lyderis pasiūlymą atmetė.
S.Miloševičiui iškeltą bylą sudaro trys dalys. Jam pateikta daugiau kaip 60 kaltinimų dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui per 1991-1995 metų karą Kroatijoje, 1992-1995 metų karą Bosnijoje ir 1998-1999 metais serbų pajėgų Kosove vykdytą albanų persekiojimo kampaniją.
Jam pateikti kaltinimai genocidu yra susiję su Bosnijos karu ir vietos serbų vykdytu vadinamuoju musulmonų etniniu valymu.
Hagos tribunolo kaltintojai praėjusių metų rugsėjį baigė dėstyti savo argumetus dėl nusikaltimų Kosove. Dabar jie kviečia liudytojus dėl karo Kroatijoje, o po to pateiks argumentus dėl Bosnijos.
Per 145 dienas, kai vyko teismo posėdžiai, buvo išklausyti 149 liudininkai. Daugelis jų tvirtino, jog konfliktų metu viskam iš tikrųjų vadovavo S.Miloševičius, tačiau tvirtų įrodymų, kad S.Miloševičius tiesiogiai davė įsakymus vykdyti nusikaltimus, nepateikta.
Kosovo atveju tokie įrodymai nėra būtini, nes karinio konflikto metu S.Miloševičius, kaip Jugoslavijos prezidentas, buvo aukščiausiasis karinių pajėgų ir policijos vadas.
Per konfliktus Bosnijoje ir Kroatijoje S.Miloševičius vadovavo tik Serbijai (Jugoslavijos prezidentu jis tapo tik 1997 metais), todėl tokio argumento šiais atvejais taikyti negalima.
Kaltintojai remiasi liudytojais iš S.Miloševičiaus aplinkos ir pateikia netiesioginius įrodymus, jog faktiškai būtent jis kontroliavo serbų vadovybę Bosnijoje bei Kroatijoje ir konfliktų metu vadovavo serbų ginkluotosioms bei sukarintoms pajėgoms.
Oficialiai prokurorai savo argumentus turi išdėstyti iki gegužės mėnesio, tačiau teismas paskelbė, jog skirs jiems daugiau laiko, nes dėl kaltinamojo ligos procesą teko keletą kartų atidėti. Savo gynybos argumentus dar turės pateikti ir S.Miloševičius.
Ankstesnės prognozės, jog teismo procesas užtruks maždaug dvejus metus, dabar atrodo pernelyg optimistiškos. Manoma, jog procesas gali užsitęsti gerokai ilgiau.