Bando pasipelnyti
LŽ kalbinti studentai sutartinai tvirtino, kad aukštosios mokyklos pinigaujasi ne tik rinkdamos neteisėtas įmokas. Jų nuomone, būdų užsidirbti iš studento kišenės yra ne vienas ir ne du. Tai ir pinigai, kuriuos moka laisvieji klausytojai, ir įvairių dokumentų išdavimo apmokestinimas, ir nerealūs mokesčiai už bendrabučius.
Tačiau nė vienas LŽ skundęsis studentas nesutiko pasakyti savo pavardės ar būti fotografuojamas. Neprisistatęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas paaiškino, kad už egzaminų perlaikymą šioje aukštojoje mokykloje reikia mokėti 250 litų. Mokestis nepriklauso nuo perlaikomų egzaminų skaičiaus. "Tam, kuris neišlaikė vieno egzamino, 250 litų per daug, nes tiek pat moka ir neišlaikęs trijų", - svarstė vaikinas.
Toje pat aukštojoje mokykloje verslo vadybą studijuojančios merginos Ieva Zdanytė ir Eliza Vysocka paaiškino, kad studentai viešai nekritikuoja aukštųjų mokyklų, kol jose mokosi. "Su dėstytojais, rektoriais kovoti gali tik turtingų tėvų vaikai. Jei tėvai remia, po konflikto galima stoti į kitą mokyklą", - atsiduso merginos ir išsyk pasidžiaugė, kad mokosi nemokamose vietose ir sesiją išlaikė be skolų.
Kasasi sau duobę?
Neteisėtai renkamų įmokų problemą iškėlusios Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Angelė Tamulevičiūtė kol kas neprognozavo, kaip studentai elgsis toliau.
"Iškėlėme problemą. Artimiausiu metu turėtų įvykti trišalis susitikimas, kuriame dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių konferencijos ir studentų atstovai. Dabar aukštosios mokyklos savavaliauja ir nesilaiko įstatymų. Jei egzamino neišlaiko 70 procentų viso kurso studentų (o taip būna), universitetas susirenka nemenką sumelę", - kalbėjo viceprezidentė.
Ji taip pat minėjo, kad studentai nerimauja, kad po šios problemos paviešinimo gali atsitikti taip, kad aukštosios mokyklos gali nuspręsti leisti laikyti egzaminą tik vieną kartą. "Jeigu taip atsitiks, būsim patys sau duobę išsikasę", - ironizavo viceprezidentė. Studentų siūlymu, kiekvienas turi turėti galimybę nemokamai perlaikyti egzaminą iki 3-jų kartų. Jų nuomone, tai turėtų būti numatyta ir Aukštojo mokslo įstatyme.
Įmoka už kurso kartojimą
Visuose universitetuose už perlaikomą egzaminą ar įskaitą reikia mokėti. Kaina svyruoja nuo 20 iki 250 litų. Vytauto Didžiojo universitete studentams negalima perlaikyti egzamino, pirmą kartą jo neišlaikęs studentas yra priverstas kartoti kursą ir mokėti gana didelę kurso kartojimo įmoką.
Įmokas už kurso kartojimą ima ir kai kurios kitos aukštosios mokyklos. Kaip nustatė Švietimo ir mokslo ministerija, be šių įmokų, papildomai mokama už diplomo ar jo priedų išdavimą, netgi už akademinės pažymos išrašymą. Šios įmokos ir jų dydžiai įtvirtinami universiteto Senato sprendimais. Už įstatymų laikymąsi yra atsakingi aukštųjų mokyklų rektoriai, tačiau ministerija negali jų tiesiogiai nubausti.
Universitetai išsisukinėja
Rektorių konferencijos prezidento Juozo Antanavičiaus teigimu, mokesčiai už perlaikomus egzaminus "atėję iš praeities". "Buvo taip, kad vieni studentai moka pilną studijų kainą, o kitus išlaiko valstybė. Nemokantiems už studijas tokie mokesčiai buvo drausminamoji priemonė, kad egzaminams reikia rimtai ruoštis. Be to, perlaikantiems egzaminus universitetai suteikia papildomas paslaugas, juk dėstytojų darbo krūvyje nėra numatytos valandos papildomai sesijai", - aiškino Antanavičius.
Jis tikino nežinąs tokių aukštųjų mokyklų, kuriose dėstytojai būtų morališkai ar finansiškai suinteresuoti sukirsti studentus per egzaminus. "Mokesčiai už perlaikytus egzaminus keliauja į bendra katilą, o ne į dėstytojo kišenė. Aukštųjų mokyklų biudžetas iki šiol yra deficitinis, maždaug ketvirtadalį pajamų turime užsidirbti patys", - aiškino prezidentas.
Jis neneigė, kad aukštosios mokyklos, rinkdamos įmokas už egzaminų perlaikymą, pažeidė Aukštojo mokslo įstatymą. "Universitetams teks persiorientuoti, nes šios įmokos prieštarauja įstatymui. Visgi mokesčiai už papildomą galimybę laikyti egzaminą nebuvo beprasmiai. Kodėl vieni turėtų išlaikyti egzaminą iš karto, o kiti lyg niekur nieko vaikščioti po tris kartus", - tikino Antanavičius. Jo nuomone, kaip toliau elgsis universitetai, spręs patyrę juristai.