Papildomi Seimo rinkimai gali būti surengti kai kuriose vienmandatėse rinkimų apygardose, jeigu jose išrinkti parlamentarai apsispręstų išeiti dirbti į Prezidentūrą ar savivaldybių tarybas.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau nusprendė gegužės 11 dieną rengti naujus rinkimus į Seimą vienmandatėje Antakalnio rinkimų apygardoje. Šioje apygardoje išrinktas parlamentaras Rolandas Paksas laimėjo prezidento rinkimus ir turės pasitraukti ir Seimo.
Manoma, jog jo patarėjais į Prezidentūrą išeis dirbti taip pat vienmandatėse apygardose išrinkti Liberaldemokratų frakcijos nariai Alvydas Medalinskas ir Dalia Kutraitė-Giedraitienė.
LLS lyderis Eugenijus Gentvilas BNS patvirtino esąs nusiteikęs kandidatuoti į Seimą, tačiau pažymėjo, jog partija dėl to dar nėra priėmusi sprendimo.
MKDS pirmininkas Vytautas Bogušis, kuris praėjusiuose Seimo rinkimuose dalyvavo LCS kandidatų sąraše ir į parlamentą nepateko, BNS atsisakė pasidalinti savo ketinimais. "Tai bus sprendžiama pirmadienį partijos valdyboje", - sakė MKDS lyderis.
Pasak E.Gentvilo, dėl bendrų kandidatų ketinama susitarti per artimiausias dvi savaites. Politinei tarybai antradienį taip pat buvo pateiktas kuriamos partijos statuto projektas, kurį turės apsvarstyti visų trijų partijų valdybos.
Būsimos partijos statutas bei dar rengiama programa bus tvirtinami kovo pabaigoje vyksiančiuose LCS, LLS ir MKDS suvažiavimuose.
Kuriamos partijos Politinė taryba antradienį galutinai sutarė, kad vasario 24-ąją prasidėsiančioje Seimo neeilinėje sesijoje bus paskelbta apie naujos parlamentinės frakcijos įkūrimą.
Į naująją didžiausią opozicinę frakciją be liberalų, centristų, moderniųjų krikščionių demokratų kviečiami ir kitų partijų atstovai.
Šiuo metu liberalai turi atskirą frakciją, kurioje yra 22 nariai. Trys centristai ir trys modernieji krikščionys demokratai yra sudarę su dviem Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Jungtinę frakciją. LLRA atstovai anksčiau BNS teigė gavę pasiūlymą prisijungti prie naujos frakcijos, tačiau dar nėra dėl to apsisprendę.
Pasak pranešimo spaudai, trijų besijungiančių partijų atstovai tikisi, jog devynis narius vienijanti opozicinė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcija palaikys siūlymą būsimos naujos frakcijos seniūną pripažinti Seimo opozicijos lyderiu.
Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus nuomone, opozicinės frakcijos galėtų surengti bendrus opozicijos lyderio rinkimus. "Tai būtų paprasčiausias kelias", - BNS sakė konservatorius.
Pagal šiuo metu galiojančias Seimo Statuto nuostatas, opozicijos lyderiu laikomas opozicinės frakcijos, vienijančios daugiau kaip pusę visų Seimo daugumai nepriklausančių parlamentarų, vadovas.
Nuo šios Seimo kadencijos pradžios opozicijos lyderio pareigas ėjo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys Vytenis Andriukaitis, vėliau pasikeitus daugumai - Liberalų frakcijos narys Gintaras Steponavičius. Tačiau vėliau, sumažėjus Liberalų frakcijos narių skaičiui, jis šios statuso neteko.
2001 metais Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog sąvoka "Seimo opozicijos lyderis" gali sudaryti klaidingą prielaidą, jog jis atstovauja visoms Seimo opozicinėms frakcijoms arba visai mažumai. Iki šiol tokie pakeitimai Seimo Statute nebuvo padaryti.
Besivienijančių partijų atstovai taip pat teigia sutarę dėl bendro darbo daugelyje naujai išrinktų savivaldybių tarybų. Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių.
Apie savo planus vienytis centristai, liberalai ir modernieji krikščionys demokratai paskelbė po sausį pasibaigusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Liberalų demokratų partijos lyderis Rolandas Paksas. Minėtųjų partijų atstovų ketinimą vienytis pasveikino kadenciją baigiantis šalies prezidentas Valdas Adamkus.