Trejetas paskelbė bendrą kreipimąsi po Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kuris pareiškė, jog pasaulis palaiko jų požiūrį, kad priverčiant Iraką atsisakyti savo numanomų masinio naikinimo ginklų jėga gali būti panaudota tik kaip paskutinė priemonė.

"Rusija, Vokietija ir Prancūzija remia tolesnes inspekcijas ir reikšmingą (inspektorių skaičiaus) didinimą bei (inspekcijų) techninių pajėgumų sustiprinimą visomis įmanomomis priemonėmis ir derinant veiksmus su pačiais inspektoriais", - sakė J.Chiracas, per spaudos konferenciją skaitydamas bendrą pareiškimą.

"Rusija, Vokietija ir Prancūzija yra pasiryžusios užtikrinti, jog būtų padaryta visa, kas įmanoma, siekiant taikiai nuginkluoti Iraką", - teigė jis.

Jų raginimas suaktyvinti ginklų inspekcijas Irake nuskambėjo tuo metu, kai JAV telkia milžiniškas pajėgas Persijos įlankoje bei skelbia grėsmingus įspėjimus, jog Irako prezidentas Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) visą laiką gudravo ir žaidė su inspektoriais.

"Niekas šiandien nepateisina karo", - pareiškė J.Chiracas, kuris kone griežčiausiai iš visų Europos vadovų priešinasi tam, kad JAV jau dabar panaudotų karinę jėgą.

"Manome, kad jėgos panaudojimas gali paskatinti neprognozuojamą įtampos išplitimą. Abi (mūsų) šalys tvirtina, jog reikalingas politinis ir diplomatinis sprendimas", - sakė V.Putinas.

Nors ir reikšdami savo tvirtą poziciją, abu vadovai kiek sušvelnino retoriką - jie sakė, kad jų nuomonė nėra nukreipta prieš Jungtines Valstijas. Bendrame raginime sakoma, kad Irako klausimas turi būti svarstomas "atsižvelgiant į mūsų santykiams su Jungtinėmis Valstijomis būdingą draugystės ir pagarbos dvasią".

Nė vienas iš lyderių nekalbėjo apie galimybę pasinaudoti veto teise Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir blokuoti galimą JAV ar britų rezoliuciją, leidžiančią pulti Iraką.

"Esame Jungtinių Valstijų draugai. Prancūzija jokiu būdu nekelia klausimo dėl transatlantinio solidarumo, kurį laikome labai svarbiu dabartinio pasaulio pusiausvyros elementu", - sakė J.Chiracas.

V.Putinas, šiltus santykius su Vašingtonu pavertęs užsienio politikos kertiniu akmeniu, atrodo, pasijuto labai nesmagiai, kai jo paklausė, kaip jis vertintų Vašingtono sprendimą ignoruoti Jungtines Tautas ir pulti Iraką vienašališkai.

"Rusija nepritaria karui ir šiuo metu nenori to svarstyti", - atsakė jis.

J.Chiracas pareiškė, jog minėtos trys šalys visiškai remia JT Saugumo Tarybos 1441-ąją rezoliuciją, pagal kurią į Iraką ieškoti masinio naikinimo ginklų vėl buvo nusiųsti ginklų inspektoriai, o Irakas buvo paragintas nusiginkluoti arba rengtis rimtoms pasekmėms.

Tačiau Prancūzijos prezidentas pridūrė dar negavęs "neginčijamų" įrodymų, jog Irakas turi masinio naikinimo ginklų.

Jis taip pat kritikavo Vokietijos žiniasklaidos pranešimus, jog ginklų inspekcijų sustiprinimas gali reikšti, kad į Iraką bus nusiųsti JT taikdariai.

"Esame pasirengę aptarti visus 1441-joje rezoliucijoje numatytus žingsnius, tačiau "žydrieji šalmai" ten neminimi", - teigė jis.