„Man labai svarbu buvo parodyti imperijos griūties pasekmes, sąsajas su Vakarais ir Rytais. Esame ant tako ir tai mūsų gyvenimui turėjo ir turi labai didelės įtakos“, - pagrindinę filmo mintį atskleidė režisierius.

Šį sudėtingą reiškinį Š. Bartas bando parodyti pasakodamas kriminalinę istoriją, sugrąžindamas tokius lietuvių prisiminimus, kaip, pavyzdžiui, mums tapus nepriklausoma valstybe, visi staiga bandė lengvai pralobti.

Šis projektas techniškai ir finansiškai yra sudėtingas. Filmavimai vyko įvairiose trijų šalių vietose: Vilniuje, Smolenske, Maskvoje, Paryžiuje, Vakarų Prancūzijoje esančioje saloje.

Visas šalis apjungs vienas personažas. Anksčiau suvaidinęs vieną iš nepagrindinių herojų savo filme „Koridorius“ (1995), režisierius naujajame darbe atliks vieną iš svarbių vaidmenų.

Taip pat išvysime aktorius iš Prancūzijos ir Rusijos: teatro „Sovremennik“ aktorę Klaudiją Koršunovą, Erwaną Ribardą – prancūzą, kino ir teatro aktorių, Eliza Sednaoui – aktorę ir modelį, arabų-italų kilmės prancūzę.

Žiūrovai, pamėgę Š. Barto filmus be dialogų, šį kartą bus nustebinti jų gausa. „Kalba – bendravimo būdas, nors neretai kalbėti nebūtina. Tačiau, jeigu jau kalbama, norisi, kad tie dialogai būtų gyvi. Bandau to pasiekti“, - kalbėjo režisierius.

Filme kalbama prancūzų, rusų ir lietuvių kalbomis, svarstoma, galbūt, kai kurioms šalims filmas bus įgarsintas viena kalba.

Bendroje gamyboje su Lietuvos įmone „Studija Kinema“ dalyvauja prancūzų kino kompanija „Lazennec et associes“, atstovaujama prodiuserio Gregoire Debailly bei Rusijos kompanija „Kino Bez Granic“, atstovaujama Samo Klebanovo.

Nors buvo planuota filmą baigti pavasarį, tačiau dabartinė ekonominė krizė sutrikdė jo finansavimą. Š. Bartas svarsto, kad jis gali pasirodyti tik kitą rudenį.

Š.Bartui – Mario Gallo apdovanojimas

Spalio 31 d. režisierius išvyksta į Italiją, Kosenzą, kur jam bus įteiktas Mario Gallo vardo apdovanojimas. Mario Gallo - garsus italų prodiuseris, dirbęs su tokiais režisieriais kaip Luchino Visconti, Nanni Moretti, Florestano Valcini. Šis apdovanojimas Š. Bartui skiriamas už lietuviško kino sklaidą pasaulyje.

„Svarbiau ne apdovanojimas, bet žmonės, kurie kažko gero linki ir yra draugiški. Mes Lietuvoje dažnai esame nedraugiški, savo nedidelėje šeimoje pernelyg smarkiai vieni su kitais pykstamės. To draugiškumo aš senai pasiilgstu“, - sakė režisierius.

Šiais metais apdovanojimas taip pat skiriamas garsiam italų scenaristui Nicola Badalucco ir dokumentinių filmų kūrėjui Mario Carbone.

Š. Barto kino filmai yra laimėję: „Septyni nematomi žmonės“ apdovanoti už geriausią operatoriaus darbą festivalyje „Kinoshok“ (2005); Apdovanojimas Baku kino festivalyje už indėlį į Eurazijos kinematografą (2006); „CinemAvvenire“ apdovanojimas Venecijos filmų festivalyje už kino filmą „Laisvė“ (2000); C.I.C.A.E. apdovanojimas Torino Tarptautiniame Jauno Kino Festivalyje už filmą „Koridorius“ (1995); FIPRESCI apdovanojimas „Viennale“ už „Koridorių“ (1995) bei FIPRESCI ir Ekumeninės žiuri Berlyno kino festivalio prizas už kino filmą „Trys dienos“ (1992).

Fotoreportaže - žvilgsnis į devintojo Š. Barto filmo kūrybos aikštelę:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją