Kaltinamojo nužudymu A.Varno ir nusikaltimo organizatoriaus, neseniai Lukiškių kameroje pasikorusio V.Blinkevičiaus bylą gegužę ketinama perduoti teismui.
Ši pirmoji pasikėsinimo į prokurorą bylą buvo tiriama daugiau kaip ketverius metus. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis pirmąkart dienraščiui "Lietuvos žinios" atskleidė nusikaltimo motyvus ir kokios versijos narpliotos tada, kai daugeliui atrodė, jog tyrimas - aklavietėje.
Pasenusi informacija
- Daugeliui atrodė, kad lietus nuplovė visus šio nusikaltimo pėdsakus, kad jis niekada nebus atskleistas. Atrodo, nebuvo ir liudytojų, mačiusių žudikus. Vis dėlto, kokių veiksmų tyrėjai visų pirma ėmėsi šioje, regis, beviltiškoje situacijoje?
- Intensyvus tyrimas nuo pat pirmos dienos vyko trimis kryptimis. Pirma - ištirta įvykio vieta, surinkti visi įkalčiai.
Antra - atsirado asmuo, kuris po 2-3 dienų nuo nusikaltimo važiuodamas per valstybės sieną pranešė dalyvavęs nužudant Sereiką. Trečia kryptis - surinkti ir išanalizuoti duomenis apie kriminogeninę padėtį Panevėžyje, ten veikusių grupuočių struktūrą ir t. t. 1994-1996 metais daug žmonių šiame mieste nužudyta, daug dingo be žinos. Kiti asmenys buvo šešėlyje, pogrindyje.
Apie juos operatyvinės tarnybos neturėjo duomenų ir iškart po žmogžudystės į Panevėžį atvykusiems šešiems Generalinės prokuratūros prokurorams su departamento vyriausiuoju prokuroru Algimantu Kliunka priešaky negalėjo pateikti informacijos apie įvykdytus kriminalinius nusikaltimus.
Dirbti trukdė nuolatinė operatyvinių darbuotojų kaita, kai kurios vidinės negerovės Kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyboje (ONTT). Šios tarnybos darbuotojai nelabai orientavosi pasikeitusioje aplinkoje Panevėžyje. Pareigūnai turėjo visai pasenusią informaciją, ją reikėjo atnaujinti.
Atmestos versijos
- Gal galite atskleisti, kokios buvo tiriamos nusikaltimo versijos?
- Pagal prokuratūros darbuotojų surastų liudytojų parodymus buvo nupieštas galimas žudiko portretas - kūno sudėjimas, ūgis ir kitos detalės. Pagal surinktą medžiagą iškėlėme versiją, jog jis - žudikas, kurio turime ieškoti. Pasienyje sulaikytas asmuo, prisipažinęs nužudymu, atitiko šį portretą.
Jis važiavo tarptautiniu maršrutu, į autobusą įsėdo Panevėžyje. Pas tą žmogų buvo rastas suklastotas pasas. Ant rankų aptikti sužalojimai leido daryti prielaidą, kad jie atsirado nuo šaunamojo ginklo. Taip pat ant jo drabužių rasta stiklo šukių. Dauguma tyrėjų dirbo su šiuo žmogumi ir jo aplinka, o ji buvo labai plati ir ne viename mieste. Vėliau ekspertai nustatė, jog šukės - ne Sereikos automobilio langų.
Iš pradžių šio žmogaus aplinka, nesuprasdama, kodėl ja domimasi, kai kurias aplinkybes nurodė melagingas. Tačiau kai suvokė, apie ką eina kalba, ir ėmė sakyti tiesą, ši versija prarado prioritetą. Vis dėlto tai versijai paneigti prireikė daug laiko.
Vėliau didžiausias prioritetas suteiktas kitai versijai - Sereika nužudytas po teisminių ginčų nagrinėjant T.Archipovo ir S.Bžeskienės baudžiamąją bylą. Kai valstybinis kaltintojas Sereika paprašė skirti bausmę, jis buvo nužudytas. Ši versija tirta beveik 2 metus. Po kruopelytę sudėliojus faktus ir ji buvo nustumta į šalį.
Paskui visos jėgos mestos kita linkme. Byloje buvo duomenų apie asmenį, kuris viename Rytų Lietuvos mieste savo aplinkai prisipažino nužudęs Sereiką. Jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo susijęs Panevėžiu. Toje aplinkoje atsirado tuoj po nusikaltimo.
Jo ir būklė buvo sudėtinga, ir sužeidimų buvo. Tardymo grupės branduolys metėsi tirti šią versiją. To žmogaus išvaizda atitiko mūsų turimo žudiko portretą. Jis buvo suimtas tiriant Sereikos nužudymo bylą, tačiau ne dėl nužudymo, o dėl prieš kitą asmenį padaryto nusikaltimo.
Visuomenė apie tai nesužinojo, nes viskas buvo labai subtilu. Šis asmuo prisipažino, kad apie prokuroro nužudymą tiesiog pasigyrė, esą norėjo save sureikšminti. Tos versijos tyrimas buvo nutrauktas.
Blaškė tyrimą
- Vadinasi, ilgą laiką, kaip paaiškėjo vėliau, tyrėjai vaikščiojo klystkeliais?
- Negalima pasakyti, kad asmenys, kuriems dabar pareikšti kaltinimai prokuroro nužudymu, nebuvo patekę į mūsų akiratį. Tiesiog tuo metu būta kur kas objektyvesnių dalykų, todėl ši versija tirta ne taip intensyviai.
Tyrimą blaškė kiekvieną dieną gaunama įvairi informacija, anoniminiai pranešimai, bendravimas su kaliniais ar jau atlikusiais bausmę asmenimis. Informacijos sulaukėme daug ir prieštaringos. Gavome ir anoniminių laiškų, kuriuose buvo nurodytos nusikaltimo vykdytojų pavardės. Ne vienas toks laiškas atsiųstas ir Sereikos artimiesiems.
Taip pat buvo tiriama, jog prokurorą galėjo nužudyti kas nors iš pareigūnų. Prokuratūros, policijos ar saugumo. Gal kas nors kėdę norėjo užimti, gal kažkam trukdė. Ši versija buvo tiriama labai atidžiai ir atsakingai. Darbas vyko kaip tik tada, kai daug kam galėjo pasirodyti, jog tyrimas sustojęs.
Kita tyrimo kryptis - Sereikos žinioje buvusi byla dėl teisininkų Valiulių namo padegimo. Buvo nustatytas jaunas, 1974 metais gimęs asmuo - Vaidas Kavaliauskas. Vėliau suradome jo lavoną. Supratome, kad už nepilnamečių turi slėptis rimtesni asmenys. 2000-ųjų kovą buvo nužudytas Audrius Laužikas, birželį dingo be žinios sutuoktiniai Džiuvės, Kiesai, Galminas, paskui nušautas Berdešius ir Lipnevičius, dar vėliau - prokurorė V.Kazlauskaitė ir policijos pareigūnas S.Piskunovas.
Šie nusikaltimai Sereikos bylos tyrimą buvo nubloškę atgal.
Užbėgo už akių
- 2000-aisiais, nors tyrimas vyko gana dinamiškai, nusikaltėliai sugebėjo mums užbėgti už akių. Tam tikru požiūriu jautėmės kalti be kaltės, kad nespėjome užkardyti tų nusikaltimų.
Įtariamieji buvo ieškomi dar iki šių nusikaltimų. Kai juos įvykdė, nusikaltėliai tapo keturis kartus atsargesni. Dirbti operatyvinį darbą tapo beveik neįmanoma.
Po Piskunovo ir Kazlauskaitės nužudymo 2000-ųjų pabaigoje pradėjome gauti informacijos, kas gali būti susijęs su Valiulių namo padegimu.
Kai sulaukėme patvirtinimo, jog tie asmenys, kurių atžvilgiu atliekame tyrimą, susiję su Sereikos nužudymu, prasidėjo labai rimtas operatyvinis darbas. Į jį įsitraukė ONTT, Panevėžio STT pareigūnai. Tai buvo labai profesionalus ir labai sudėtingas darbas. Nežinau kitų atvejų, kad būtų pasiekta tokia darbo kokybė.
Šių veiksmų atomazga - įvykiai Pušalote 2001-ųjų pavasarį. Po jų atsirado viena kita byla. 2001-ųjų antroje pusėje pradėjo aiškėti asmenys, kurie galėjo nužudyti Sereiką. O 2002 metų vasarą gavome ir procesinius patvirtinimus.
Sereika trukdė
- Pasikėsinimas į Sereiką spontaniškas veiksmas ar ilgai ir kruopščiai planuotas nusikaltimas?
- Žmogžudystei rengtasi ne mažiau kaip mėnesį. O įvykdyta ji per savaitę. Tai sutapo su procesiniais sprendimais kitoje byloje.
- Motyvai? - Pagrindinė versija - Sereikos nužudymas susijęs su jo tarnyba. Nors kai kas bando teigti, jog, girdi, "už nieką nešaudoma". Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse bandoma formuoti nuomonę, kad "ne viskas Sereikos byloje atskleista, padaryta", kad prokuroras neva turėjo būti "susitepęs" ir jį dėl to reikėjo "pašalinti", arba "paėmė - nepadarė", arba gavo svarbios informacijos. Sakoma, jog surasta pora "durnelių", kurie prisiėmė kaltę.
Dauguma motyvų - paviršutiniški. Žiūrint iš šalies atrodo, kad motyvų nėra, todėl tampa neaišku, dėl ko žmogus nužudytas.
Sereikos byloje situacija tokia pati. Šis prokuroras Panevėžyje buvo ryški asmenybė, todėl bet kokie veiksmai - kratos ar atgarsį turinčių bylų tyrimas - sieti su jo vardu. Kratą padarė - Sereika liepė. Pagal prevencinį įstatymą sulaikė - Sereika liepė. Jeigu žmonės ieškomi ir negali legalizuotis - Sereika tai trukdo padaryti.
Kriminalinėse struktūrose dominavo nuostata, kad nuo Sereikos daug kas priklausė, jis laikė tas vadžias, todėl bet koks problemos sprendimas buvo galimas tik jį pašalinus. Taip atrodė iš šono. Tačiau aš žinau, kaip buvo iš tikrųjų. Mes negavome žinių, kad jis - korumpuotas. Atvirkščiai, tai buvo sąžiningas prokuroras, tik jam galbūt tiesiog trūko gyvenimiškos patirties. Sereika mokėsi dirbdamas, tikėjo idealais ir nesaugojo savęs. Neapsaugojo jo ir kolegos. Jis neįvertino galimos grėsmės.
Prokuroras buvo matomas ir žinomas, todėl kažkas padarė išvadą, kad viskas priklausė nuo jo. Tai - pagrindinis motyvas.
Neįvertino stiprumo
- Kodėl Sereikai nesisekė prisidėti prie nusikalstamumo pažabojimo Panevėžyje?
- Pagrindinė problema ta, kad specialiosios tarnybos tuo metu tarpusavyje konfliktavo. Ne dėl darbo, o dėl asmeniškumų. Miestas nedidelis, žmonės vienas kitą pažįsta, kyla apkalbos, intrigos, jos rimtai nepatikrinamos, priimamos kaip tikri faktai. Buvo atsiradusi didžiulė įtampa, jos vaisius jaučiame iki šiol.
Be to, neįvertintas Panevėžio nusikalstamų grupuočių stiprumas. Nebuvo ir negalėjo būti operatyvinės informacijos, nes jas sudarė labai siauras ratas asmenų, o šie laikėsi konspiracijos. Dirbti buvo labai sudėtinga, mat grupuotės mokėsi iš filmų ir knygų.
Plačiau pažiūrėti į šią problemą trukdė vidinės intrigos, o ne korupciniai elementai. Tam tiesiog nebuvo laiko. Sereika turėjo mirti, kad pasiektų tų rezultatų, kurių siekė būdamas gyvas. Jis savo gyvybę paaukojo tam, jog būtų surasti ir nubausti nusikaltėliai. Nusikaltimai užkardyti, o juos padarę asmenys patraukti atsakomybėn. Tai jis pasiekė savo mirtimi.
Dabar tiriame per 60 nužudymų visoje Lietuvoje. Tai pasiekė Sereika, nes visa tyrimo ašis buvo jo nužudymo byla. Simboliška ir tai, kad Sereika savo mirtimi pasiekė, jog ne vienas nusikaltimas būtų atskleistas ir Klaipėdoje, jo gimtajame mieste.