Pataria kreiptis į Afriką
Šitokius incidentus nagrinėja Jungtinių Tautų Hamburge įsteigtas Tarptautinis jūrų teisės tribunolas. Bet „Baltlantos" pastangas ieškoti teisybės šiame tribunole blokuoja Užsienio reikalų ministerija - bendrovės vadovybei patariama visas apeliacijas dėl neteisėto „Ryto" sulaikymo pirmiau pateikti Pusiaujo Gvinėjos teismo institucijoms.
Ne tik „Baltlantos", bet ir oficialių valstybės institucijų tyrimo medžiaga ministerijos juristų neįtikino, kad Pusiaujo Gvinėjos pareigūnų veiksmai traktuotini kaip akivaizdus piratavimas.
Valstybei laivai nerūpi?
Dviprasmiškos pozicijos ministerija laikėsi ir anksčiau, bandydama glaistyti incidentą Gvinėjos įlankoje. Į Hamburgo tribunolą neišdrįsta kreiptis net tada, kai „Rytą" užgrobę afrikiečiai krante įkalino jo kapitoną, įgulai grasino ginklu, grobstė vežamą žuvų krovinį.
„Nesuprantu, kodėl ministerija pataikauja Pusiaujo Gvinėjos režimui ir nesiryžta spręsti ginčo tarptautiniame arbitraže", - stebėjosi žvejybos ir transporto laivais su Lietuvos vėliava operuojančios bendrovės „Baltic Atlantic Shipping" atstovas Klaipėdoje Bronius Bikulčius.
„Kai valstybė negina savo laivų, bet kada gali tyčiotis net nykštukinių Centrinės Afrikos šalių diktatoriai", - kalbėjo bendrovės direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Savčenka.
Kariškiai grasino ginklais
2000-ųjų lapkritį „Rytui" plaukiant Pusiaujo Gvinėjos vandenimis į Kamerūną, prie jo priartėjo greitaeigis kariškių kateris „Brigada Miguel de Edjooko". Neįžiūrėję „Ryto" laivagalyje ant stiebo vėjo susuktos vėliavos kariškiai paklausė, kokiai valstybei priklauso šis laivas.
Po to įgulai liepta sustabdyti laivą, nuleisti nacionalinę vėliavą. „Ryto" kapitonui Valentinui Malychinui buvo pagrasinta panaudoti ginklą, jei nevykdys nurodymų. Pamatęs į laivą iš katerio nukreiptą ginkluotę, kapitonas pakluso kariškių įsakymui plaukti į Malabo uostą.
Malabo uosto reide į „Ryto" denį užkopė aštuoniolika automatais ginkluotų Pusiaujo Gvinėjos kariškių. Panaudoję jėgą ir ginklus, V.Malychiną bei dar keturis jūrininkus jie įsodino į katerį ir išgabeno į krantą. Kariškiai iš laivo paėmė žiūronus, dokumentus, sugadino radijo stotį. Be to, savavališkai atidarę vieną „Ryto" konteinerį kariškiai į katerį perkrovė 1,8 tonos šaldytų žuvų.
Kaltino nebūtais dalykais
Vietinės valdžios atstovų pateikto sulaikymo protokolo „Ryto" kapitonas nepasirašė - faktai neatitiko tikrovės. Nepaisant to, Pusiaujo Gvinėjos karinis teismas „Rytą" apkaltino nebūtais pažeidimais - esą plaukdamas šios šalies vandenyse priešinęsis kariškiams, neiškėlęs valstybinių vėliavų, bendradarbiavęs su vietiniais žvejais, gabenęs kontrabandą.
Teismo posėdyje, kuriame įgula nedalyvavo, afrikiečiai paskelbė, kad kroviniams transportuoti pritaikytas „Rytas" žūklavo jų ekonominėje zonoje ir net priimdavo žuvis iš kitų žvejų. Laivo savininkams skirta daugiau kaip l mln. JAV dolerių bauda vėliau sumažinta perpus.
Lietuvos notos nepadėjo
Malabe prišvartavę „Rytą" prie kinų konteinervežio afrikiečiai toliau siaubė Lietuvos laivą. Kariškių nurodymu iš jo iškrautos 134 tonos šaldytų žuvų. Vietinis saugumo ministras kapitonui pažadėjo išleisti laivą, kai bus apmokėtos visos sąskaitos.
V.Malychinui pasirašius 11,4 tūkst. litų laivo išlaidų uoste čekį, Pusiaujo Gvinėjos valdžia „Rytui" leido išplaukti į Kamerūną. Nukrypęs nuo kurso bei nelaisvėje 40 parų praleidęs „Baltlantos" laivas per tą laiką patyrė beveik 500 tūkst. litų nuostolį.
Nors Lietuva siuntė notas Pusiaujo Gvinėjai, to neužteko. „Rytas" išlaisvintas tik tada, kai jo likimu susirūpino kitos užsienio valstybės ir krovinio gavėjas. Vašingtone prie Pusiaujo Gvinėjos ambasados vienas Lietuvai neabejingas amerikietis net surengė piketą.
„Jei Hamburgo tribunolui būtų pateiktas ieškinys ir užstatas, afrikiečiai būtų priversti išlaisvinti „Rytą", - kalbėjo B.Bikulčius. -Tačiau Lietuvos diplomatai norėjo, kad laivo savininkai tokį užstatą sumokėtų Pusiaujo Gvinėjai".
Jokių įstatymų nepažeidė
Nesuteikęs įgaliojimų inicijuoti bylą Hamburgo tribunole, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis laukė Pusiaujo Gvinėjos valdžios verdikto. Sužinojęs, kad laivas „Rytas" yra privačios bendrovės nuosavybė, ministras net stebėjosi, kodėl valstybė jį turi ginti.
Diplomatai pareiškė negalintys kreiptis į jokį tarptautinį arbitražą, kol nebus pakankamai įrodymų, kad „Ryto" įgula tikrai yra nekalta. „Rytui" grįžus į Lietuvą, incidento medžiagą pusę metų tyrusi Saugios laivybos administracija konstatavo, jog Pusiaujo Gvinėjos teritoriniuose vandenyse „Rytas" tik pasinaudojo taikaus praplaukimo teise, niekur nebuvo sustojęs ir jokių įstatymų nepažeidinėjo.
Tiesa, yra pripažinta, jog į Pusiaujo Gvinėjos vandenis įplaukęs „Rytas" tuo metu nebuvo iškėlęs šios šalies ir laivą identifikuojančios Lietuvos valstybinių vėliavų. Tačiau tai - ne priežastis laivui grasinti ginklais, tyčiotis iš įgulos, gadinti įrangą, grobstyti krovinių.
Neįžvelgęs teisinio pagrindo dėl šio incidento trikdyti Hamburgo tribunolą, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Darius Jurgelevičius pareikalavo detaliau išdėstyti civilinio ieškinio Pusiaujo Gvinėjai esmę, be to, pateikti konkrečius įrodymus, kurie pagrįstų kiekvieną pažeistą tarptautinės teisės normą.
„Valstybė imasi diplomatinės savo ūkio subjektų gynybos, kai būna išnaudotos visos kitos priemonės", - teigė D.Jurgelevičius, „Ryto" savininkams ir toliau siūlantis dėl piratiško išpuolio bylinėtis Pusiaujo Gvinėjoje pagal šios šalies įstatymus.