Pagrindinis rizikos šaltinis, galintis lemti mažiau palankią ūkio raidą negu numatyta spalio mėn. Lietuvos banko prognozėse, yra susijęs su finansų sektoriumi. Dėl globalios finansų krizės auga kredito išteklių kaina, mažėja kredito prieinamumas.
Ilgesnį laiką išliekant įtampai globaliose finansų rinkose privataus sektoriaus kreditavimo galimybės gali būti apribotos labiau nei sumažės šio sektoriaus skolinimosi poreikis. Kita vertus, Lietuvos patronuojančiųjų bankų nuostoliai dėl įvykusių bankų bankrotų kitose valstybėse nereikšmingi, o šalies finansų sistema nesusidūrė su likvidumo trūkumu ir turi gerą paskolų portfelį.
Kainų kritimo lūkesčiai nekilnojamojo turto rinkoje ir blogesnės ūkio raidos perspektyvos stipriai sulėtino ir būsto, ir vartojamųjų paskolų portfelio augimą. Mažėjantis naujai suteikiamų paskolų gyventojams mastas ateinančiais metais sumažins galimybes didinti privatų vartojimą skolinantis, o dėl padidėjusių turimos skolos tvarkymo išlaidų privatus vartojimas kris labiau nei realiosios disponuojamosios pajamos.
Investicijos į NT mažės metų pabaigoje
Bendrųjų investicijų augimas tapo neigiamas anksčiau nei tikėtasi. Vertinant dabartinę bendrąją ekonominę padėtį ir gerokai prastesnius įmonių pelningumo lūkesčius, prognozuojamu laikotarpiu numatomas investicijų kritimas. Investicijos, susijusios su gyvenamąja ir negyvenamąja statyba, turėtų kristi jau šių metų pabaigoje.
Investicijos į transporto priemones turėtų mažėti dėl patiriamų sunkumų su transportu susijusiose veiklose, taip pat dėl griežtėjančių finansavimo sąlygų.
Eksportas sumenks
Prastesnės užsienio paklausos tendencijos mažina eksporto augimo prognozes. Eksporto didėjimą šiais metais labiausiai skatino atsigavęs mineralinių produktų eksportas, kurio poveikis 2009 m. išblės dėl didesnės lyginamosios bazės.
Ryškus išorės sektoriaus nesubalansuotumas koreguosis – praėjusiais metais išaugęs einamosios sąskaitos deficitas turėtų sumažėti daugiau negu perpus. Pastaraisiais metais paklausos augimui nemažą įtaką darė importuojamų prekių vartojimas. Mažėjant vidaus paklausai importas taip pat kris.
Didės bedarbystė, gali sumažėti atlyginimai
Lėtėjanti ūkio plėtra mažina įtampą darbo rinkoje. Nors 2008 m. pirmoje pusėje nedarbo lygis padidėjo nežymiai, matyti, kad bendras laisvų darbo vietų lygis krinta. Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo, ypač statybų ir finansinio tarpininkavimo sektoriuose, kuriuose atlyginimų augimas pastaraisiais metais buvo sparčiausias. Bankas prognozuoja, kad 2009 m. bedarbystė sieks 7,9 proc.
Numatoma, kad darbo ištekliai prognozuojamu laikotarpiu persiskirstys mažėjant darbo užmokesčio augimui, o nedarbo lygis kils gana nuosaikiai. Netvarus darbo užmokesčio augimas, pastaraisiais ketvirčiais apie tris kartus viršijęs darbo našumo didėjimą, 2009 m. stipriai sulėtės iki nežymiai teigiamų rodiklių ir bus mažesnis už darbo našumo augimą. Tikėtina, kad atskiruose sektoriuose kris nominalus darbo užmokestis. Tokias prielaidas leidžia daryti Lietuvos banko balandžio mėn. atliktos įmonių apklausos rezultatai, atskleidę, kad apie ketvirtadalis darbo užmokesčio yra siejama su įmonių veiklos rezultatais.
