Spraga įstatyme?
Anot Meno agentūros direktorės dr. Simonos Makselienės, iš tiesų meno vertybių rinka Lietuvoje formuojasi. Apie tai byloja ir iškilusi būtinybė, kad atsirastų sertifikuoti meno vertintojai.
„Su šia problema susiduria ne tik aukcionai, bet ir antikvariatai bei galerijos. Tuo tarpu valstybinės institucijos, kuri suburtų meno vertinimo ekspertus į bendrą tinklą, nėra. Šiuo metu sertifikuojami tik nekilnojamo kultūros paveldo ekspertai.
Prireikus įvertinti kilnojamas vertybes, tenka kreiptis į muziejų, restauravimo centrą arba į privačius menotyrininkus. Tačiau nors jie ir pakankamai kvalifikuoti, sertifikato, leidžiančio užsiimti tokia veikla, neturi, - sakė pašnekovė. – Dar viena problema, kad muziejuose pirmenybė teikiama valstybiniams užsakymams, todėl kūrinio vertinimo dar tenka laukti ir eilėje“.
S. Makselienės teigimu, kalbant apie kūrinio įvertinimą, pirmiausiai pabrėžiama ne jo piniginė išraiška, bet autentiškumas bei meninė vertė.
„O dėl kainos – ekspertas gali tik nustatyti apytiksles ribas, tačiau kol neatsiras nustatytą kainą sumokėti pasiryžęs pirkėjas, ji rinkoje nieko nereiškia“, - aiškino menotyrininkė.
Pirmiausiai tai liečia senas, antikvarines meno vertybes, kurių autoriai jau mirę. Mat kol autorius gyvas, kainą, už kurią sutinka parduoti savo kūrinį, jis gali nustatyti pats.
Kita vertus, kūrinio autentiškumo bei meninės vertės nustatymas, anot pašnekovės, susijęs ir su finansine atsakomybe. Jeigu ekspertas nustato vienokį autorių, o vėliau paaiškėja kitokia autorystė, kūrinio kaina dėl to gali skirtis dešimtis kartų.
„Kas kompensuos patirtus nuostolius? Todėl ekspertų darbą reikėtų ne tik licencijuoti, bet ir drausti civiline atsakomybe, nes jis finansiškai rizikingas“, - įsitikinusi S. Makselienė.
Vertingų kūrinių išvežti negalima
Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus išvežamų į užsienį kultūros vertybių poskyrio vedėja Audronė Arulienė taip pat sutiko, kad sertifikuotų meno vertintojų nebuvimas kelia problemų tiek meno vertybių pardavėjams, tiek jų savininkams, tiek patiems valdininkams.
„Mes vertiname tik išvežamus į užsienį meno kūrinius. Žmonės į departamentą kreipiasi, kai reikia deklaruoti meno vertybę. Tuo tarpu Lietuvoje esamų meno kūrinių vertinimu neužsiimame.
Su aukcionais taip pat bendraujame tik tada, kai reikia įvertinti, ar galima vertybę išvežti iš Lietuvos. Juk aukcione meno kūrinį gali nusipirkti užsienietis, o ir jį nusipirkęs lietuvis gali planuoti jį išvežti į užsienį“, - sakė pašnekovė.
Pagal aukciono rengimo taisykles, likus mėnesiui iki renginio, departamentui būtina pateikti aukcione pristatomų vertybių sąrašą, kad pirkėjai iš anksto žinotų, kurių vertybių iš Lietuvos bus negalima išvežti.
„Savo įvertinimus pateikia išvežimo ekspertų taryba, o mes išvadas surašome aukcionų rengėjams. Pastarieji savo pirkėjams turi paskelbti, kad tam tikrus senesnius nei 50 metų antikvarinius daiktus bus galima išvežti tik su Kultūros paveldo departamento leidimu, o kai kurių darbų apskritai neleidžiama išvežti, nes jie turi didelę kultūrinę vertę. Ši informacija būtina, kad vėliau nekiltų nesusipratimų“, - teigė A. Arulienė.
Tačiau sertifikuotų meno vertintojų neturi net departamentas. Anot pašnekovės, įstatyme nėra numatyta, kaip tokie ekspertai galėtų būti sertifikuojami, kokia įstaiga turėtų tai daryti. Departamentui priskirtas tik nekilnojamų kultūros vertybių vertintojų atestavimas.
„Jau prieš kelis metus kėlėme šią problemą, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Būna atvejų, kai žmonės pas mus ateina norėdami sužinoti ne tik meninę vertę, bet ir bent apytikrę rinkos kainą.
Tačiau mes to padaryti negalime, kadangi įstatymas nenumato tokios departamento funkcijos. Mūsų išduota pažyma šiuo atveju teisiškai yra nulinė. Žmogui ji gali būti naudinga tik bendram žinojimui, tačiau iš tiesų ja žmogus niekur nepasinaudos“, - įspėjo pašnekovė.
Dar viena problema, anot tarnautojos, kad departamentas gali įvertinti tik tas vertybes, kurios yra išvežamos arba išstatomos parduoti. Tuo tarpu be žmogaus sutikimo negalima meno kūrinio net į registrą įtraukti, kad ir koks vertingas jis bebūtų. Taigi kiek meno šedevrų slepiasi privačiose kolekcijose, gali niekas niekada ir nesužinoti.