Norisi nufotografuoti, bet tamsu. Nežinau, kaip suveikus blykstei, į ją sureaguos begemotas. Vis dėlto gyvūnas sveria 4 tonas, o mus skiria tik stiklinis langas per visą sieną. Stebiu, kaip jis lėtai prapūškuoja palei viešbučio langus kaip didelė žoliapjovė. Iš ryto gidas paaiškina, kad begemotas būtų išsigandęs fotoaparato blykstės šviesos ir pabėgęs, nebūtų puolęs manęs viešbučio kambaryje.
Mūsų safario programa taip suplanuota, kad skirtume daugiausiai laiko Serengeti parkui, pasivėžintume po jį ne tik dieną, bet ir vakare bei anksti ryte, todėl paliekame viešbutį 6 ryto ir keliaujame į rytinį safarį. Saulė teka apie septynias. Saulėtekis Serengeti parke įspūdingas. Kai pamačiau nuotrauką ant pašto atviruko - nepatikėjau, kai tą patį vaizdą pamačiau pro langą, teko patikėti, kad taip būna.
Tai trunka labai trumpai, bet daro didžiulį įspūdį: visiškai raudonas dangus ir jo fone juodi Serengeti parko medžiai. Rytinis safaris įdomesnis saulėtekiu nei sutiktais gyvūnais. Pavieniai apsnūdę buivolai, gazelės, antilopės – realiai tas pats, ką matėme dieną prieš tai. Gal tik išskyrus mažiausią pasaulio antilopę, kurios nebūtume pastebėję žolėje, jei ne mūsų pastabusis gidas.
Anksti iš ryto galima pamatyti virš parko skrendantį oro balioną, o ant žemės skrydžio dalyviams laukinėje gamtoje ruošiamas vaišes. Pravažiavom tokią minią aptarnaujančio personalo, atboginusio į parką stalus, baltas staltieses, indus, maistą ir kurą jam paruošti. Už pinigus netgi laukinėje gamtoje galima gauti visiškai ne laukinį aptarnavimą.
Prie vandens telkinio artėja zebrų banda. Laukiame, kol jie eis gerti, nes galbūt juos seka liūtai, ir pasitaikytų reta proga pamatyti medžioklę. Zebrų bandoje irgi galioja tam tikra tvarka. Iš pirmo žvilgsnio chaotiškai prie tvenkinio supuolusi banda veikia pagal savus dėsnius. Vienas atsigėręs pasitraukia ir leidžia atsigerti kitam, visada yra keletas žvalgyboje, kuriuos pakeičia atsigėrę bandos nariai.
Zebrai taip pat dažnai ganosi bandoje su antilopėm Gnu, nes vieni labai gerai mato, o kiti labai gerai girdi, todėl tokiai kompanijai lengviau pastebėti plėšrūnus. Serengeti parke gyvūnai elgiasi natūraliausiai iš visų matytų parkų. Nepaisant didelio turistų srauto, jie nėra įpratę prie automobilių.
Privažiavę vietiniai turtuoliai išbaido zebrų bandą. Kol nepaaiškiname, kad išjungtų mašinos variklį, zebrai laikosi atokiai ir neina prie vandens. Mašinos keliamo triukšmo gyvūnai bijo, nesvarbu, koks prabangus automobilis bebūtų. Zebrai pabaidyti, liūtų nematyti, laikas eina, vėluojam grįžti į viešbutį pusryčių. Maisto beveik nebelikę. Gerai, kad personalas paslaugus ir netingi iškepti blynų. Netgi pasirūpina, kad gautume paketą pietums.
Kadangi parkuose nėra maitinimosi įstaigų, yra įprasta, kad viešbučių restoranai pietus supakuoja į dežutes. Gidas neskuba mus išvežti iš parko. Mes dar nepamatę visų didžiojo penketo gyvūnų. Trūksta leopardo. Privažiuojame niekuo neįspūdingą vietą, kuriuoje būriuojasi daugybė automobilių. Jei ne gido iš anksto gauta informacija, pastabumas ir žiūronai, leopardo tikrai nebūtume pamatę. Gulėjo medyje ant šakos. Medis gan toli nuo kelio.
Pasak gido, didelė sėkmė pamatyti leopardą. Sezono metu prie tokio medžio susirenka 100 automobilių, susidaro spūstys. Tuomet parko tarnautojai reguliuoja eismą ir neleidžia prie medžio stovėti ilgiau kaip 5 min. Keliavimas ne sezono metu turi privalumų ne tik dėl mažesnių kainų, bet va, ir eilėje prie leopardo nereikėjo stovėti.
Prieš išvykdami iš parko, užsukame į parko informacinį centrą. Labai gražiai įrengtas, su daug informacijos apie parką ir jo gyvūnus. Ypatingas dėmesys skiriamas antilopėms Gnu. Gidas surengia mini egzaminą – kurio gyvūno kaulai ir kaukolės. Išskyrus buivolą, kur akivaizdžiai su ragais, visi kiti vienodi. Kai krokodilo kaukolę supainioju su antilopės, „egzaminas“ baigiasi.
Įspūdingiausias žirafos kojos kauliukas - dydžio kaip mano visa koja ir dar daugiau. Kaulų galima rasti ne tik informaciniame centre. Prie vandens telkinių ne visiems atsigėrimas baigiasi laimingai. Ežere baltuoja flamingai, o pakrantėje baltuoja kažkieno kaulai.
Prieš atsisveikinant su Serengeti dar turime progą iš arti pasigrožėti gepardais. Tikri gražuoliai, žymiai elegantiškesni ir gražesni už liūtus, bet tinginiai tokie patys. Kol nealkani, drybso letenos nepakrutindami.
Šiek tiek gaila išvykti iš parko. Liekame taip ir nepamatę liūtų medžioklės. Tačiau dvi naktys ir dvi su puse dienos parke yra pakankamai, kad neskubanti galėtum stebėti gyvūnus įvairiu dienos metu ir nenusibostų.
