Automobilis-motociklas – kitaip ir nepavadinsi šios transporto priemonės. Juolab kad „Carver One“ daugelyje Europos šalių registruojamas kaip motociklas, nors jam vairuoti reikalingas įprastas lengvojo automobilio (Lietuvoje B kategorija) vairuotojo pažymėjimas. Tiesa, Šveicarijoje ir Italijoje užtenka ir motociklininko pažymėjimo. Kaip bus Lietuvoje, pamatysime netrukus – sklinda gandai, kad „Carver One“ pasirodys ir mūsų gatvėse. O kol kas pažiūrėkime į šį triratį stebuklą iš arčiau.
Istorija
Viskas prasidėjo paskutiniame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje. Kompanijos „Eurotool Group“ įkūrėjas ir direktorius Antonis Van den Brinkas (Anton Van den Brink), eilinį kartą įstrigęs milžiniškoje automobilių spūstyje, galvojo, kodėl vienam žmogui pervežti reikia beveik 2,5 tonos metalo – beveik kiekviename grūstyje įstrigusiame automobilyje sėdėjo tik po vieną žmogų. Iš tikrųjų, tyrimų duomenimis, 90 proc. važiuojančių automobilių sėdi tik vienas arba du žmonės.
Įkvėptas didėjančio automobilių pertekliaus ir aplinkos taršos problemų, olandas Antonis Brinkas su technikos specialistų entuziastų komanda sukūrė automobilį-motociklą „Eco-Car BV“. Vienvietė transporto priemonė turėjo papildomus reguliuojamus ratus, padedančius išlaikyti „motociklui“ pusiausvyrą važiuojant nedideliu greičiu ir sustojus. Pirmas komandos kūrinys reikalavo gana nemažai sugebėjimų jį valdyti.
1993 m. kompaktiškų automobilių parodoje pademonstruotas olandų konceptinis modelis sulaukia švelnios kritikos: „Įdomus, bet techniškai ir komerciškai neperspektyvus.“ Po metų Antonio sūnus Krisas Van den Brinkas (Chris Van den Brink), aeronautikos inžinierius, su kolega iš „Brink Dynamics“ sukuria transporto priemonės dinaminio stabilumo sistemą (angl. Dynamic Vehicle Control), kuri sujungia automobilio vairavimą su galinčia svyruoti važiuokle – tokia, kokią turi motociklai. DVC sistema pirmą kartą panaudojama keliuose bandomuose triračiuose automobiliuose. Naujuosius konceptinius modelius išbando netgi Olandijos policininkai.
1998–1999 m. Antonio Briko triračio automobilio vizija pamažu tampa „Carver“ ir susilaukia daug žiniasklaidos dėmesio. Po įvairių testų ir bandymų 2005 m. pristatomas ir „Carver One“. Ši transporto priemonė iki šiol stebina ir, reikia pasakyti, atkakliai bando užkariauti Europą. Kol kas jai sekasi.
Skrendam ar važiuojam?
Jau išbandžiusieji šį automobilį tvirtina, kad važiuodamas „Carver One“ jautiesi kaip reaktyviniame lėktuve. Toks įspūdis susidaro dėl to, kad automobilis įveikia posūkius svirdamas į šoną. Automobilio galinė dalis stabiliai laikosi ant kelio, o prie ašies pritvirtintas kėbulas svyruoja, priklausomai nuo važiavimo greičio, vairo pasukimo kampo ir posūkių aštrumo. Dinaminio stabilumo sistema neleidžia triračiui prarasti pusiausvyros.
Vairuoti „Carver One“ nesudėtinga – nereikia jokių specialių įgūdžių, tik trupučiuką drąsos ir... atsipalaidavimo. Skirtingai nei važiuojant motociklu, vairuojant „Carver One“ posūkiuose vairuotojas krypsta į šoną kartu su automobiliu – motociklininkai posūkiuose krypsta į priešingą pusę nei sukamas motociklas. Iš pradžių gali pasirodyti baisu, kad posūkyje vairuotojas gali parversti automobilį visiškai ant šono. Tačiau taip neatsitinka, nes „Carver One“ krypsta į šonus tikslingai, be to, pasvirimas nuo vienos pusės į kitą trunka tik sekundę.
„Carver One“ turi įprastą mechaninę pavarų dėžę. Automobilyje gali važiuoti du žmonės, keleivis sėdi už vairuotojo – visaip kaip reaktyviniame lėktuve. Viršutinė stogo dalis nusiima, tad vasarą galima mėgautis triračiu „kabrioletu“.
„Carver One“ kainuoja ne tiek ir mažai – apie 100 tūkst. Lt. Automobiliui-motociklui suteikiama dvejų metų arba 30 tūkst. km ridos garantija. Kol kas triratis gaminamas rankomis, masinė „Carver One“ gamyba dar nepradėta. Bet jei susidomėjimas šiuo mažyliu neatslūgs, gal kiti jo modeliai bus gaminami didesniais kiekiais nei 500 vienetų per metus.
