Seniausias kilimas saugomas Ermitaže (Sankt Peterburge). Šiam kilimui jau apie 7000 metų.
Egipto faraonų kapavietėse randami kilimai rodo didelį anuometinį jų paplitimo arealą.
XV amžiuje Persijoje (dabartinis Irakas Iranas) įvyksta tikra revoliucija kilimų gamyboje – išplečiama jiems naudojamų medžiagų gama ir įsigali augalinių raštų įvairovė.
Europa kilimus atrado išplitus prekybai. Industrinio perversmo metu buvo sukurtos staklės, galinčios kilimus gaminti masiškai.
Kilimų gamybos būdai
Kilimai gali būti pagaminti rankomis, manufaktūriniu būdu (dalinė mechanizacija) ir automatizuotai. Brangiausi kilimai –rankų darbo. Kilimo kaina taip pat priklauso nuo jo tankio. Irane, Irake yra audžiami ypač tankūs kilimai. Viena audėja tokio kilimo gali nuausti tik 15 kvadratinių metrų per metus. Tuo tarpu mašinomis yra nuaudžiama tūkstančiai kvadratinių kilometrų!
Naujausios technologijos
Šiais laikais kilimų gamyba yra kompiuterizuota, todėl dabar kilimu paversti įmanoma bet kokį piešinį. Raštai išgaunami ne tik spalvomis, bet ir derinant skirtingus siūlo aukščius. Kilimo pūkas gali svyruoti nuo 12 iki 45 mm. Pagal individualius užsakymus kurti kilimai vis dažniau randa vietą autoriniuose interjeruose.
Iš ko gaminami kilimai?
Nuo to, iš kokios medžiagos pagamintas kilimas, skirsis jo kaina bei išvaizda. Iš šešėliavimo bei trumpo plauko galima pažinti šilkinius kilimus. Panašų efektą nesunku išgauti audimui naudojant sintetinius siūlus. Bet šilkinio ir sintetinio kilimo kaina tikrai nebus panaši – ji skirsis 10 kartų.
Vilnoniai kilimai taip pat gali būti natūralūs arba su sintetinėmis priemaišomis. Vilnonių kilimų kaina priklauso nuo jų tankumo, kuris yra matuojamas dygsnių skaičiumi kvadratiniame decimetre. Natūralios vilnos kilimai pasižymi ypatingu atsparumu, tačiau ne visada tinka alergiškiems žmonėms.
Sintetinius kilimus galima nudažyti ryškesnėmis spalvomis, todėl moderniuose interjeruose ir matome ekstravagantiškos išvaizdos kilimus.
Kilimo spalvų simbolika
Remiantis senosiomis kilimų gamybos tradicijomis, kilimuose yra užkoduotos tam tikros spalvinės prasmės.
Baltos ir juodos spalvos Vidurinės Azijos ir Persijos gyventojai kilimuose nenaudodavo todėl, kad tai reiškė gedulo ir mirties spalvas.
Ruda – žemės spalva. Ji buvo išgaunama naudojant svogūno lukštus ir ąžuolo žievę.
Geltoni ir oranžiniai atspalviai rytiečių kilimuose buvo gausiai naudojami pamaloninti Dievui.
Raudona –populiariausia spalva rytiečių kilimuose. Tai – prabangos, laimės ir turto spalva. Raudonų atspalvių įvairovė persiškuose ir vidurinės Azijos kilimuose įkvėpė ne vieną menininką ar spalvotyros specialistą.
Mėlyna – dangaus spalva, dažnai naudojama kaip atsvara raudonai. Kadangi gamtoje labai sudėtinga rasti medžiagą, turinčią mėlyno pigmento, todėl tai - viena brangiausių spalvų.
Islamo pasaulyje žalia spalva – šventa, todėl ji buvo naudojama saikingai. Juk kilimais žmonės vaikšto, o šventenybių trypti – nevalia.
