Daugiau nei pusė lankytojų – užsieniečiai
Kaip po pristatymo žurnalistams sakė darbo grupės vadovas, Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas, muziejaus statybos, įskaitant išlaidas įrangai, baldams, saugumo sistemoms ir kitoms reikmėms, turėtų kainuoti apie 120 mln. dolerių (šiandieniniu kursu – 300 mln. Lt).
„Pridėtinė vertė, kiek išgirdome iš galimybių studijos autorių, bus didelė. Planuojama kasmet sulaukti apie 400 tūkst. lankytojų, iš jų 270 tūkst. būtų užsieniečiai, jie paliktų apie 170 mln. Lt. Planuojama sukurti iki 900 darbo vietų“, - vardijo V. Sarapinas.
Anot jo, tai yra optimalus lankytojų skaičius, ilgainiui, plečiant pajėgumus, jį būtų galima didinti.
Siūloma statybos trukmė – treji-ketveri metai, taigi muziejus turėtų būti baigtas iki 2013 m. pabaigos. Statybos turėtų prasidėti 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje. Prieš tai Kultūros ir Ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija esą turėtų atlikti „namų darbus“, susijusius su sklypo įsigijimu, mat dalis žemės yra privati, detaliuoju planu ir pan.
V. Sarapino teigimu, kol kas nekalbama, kokiomis proporcijomis įvairios institucijos skirtų lėšų, tačiau aišku, kad jos turėtų ateiti ir valstybės ir savivaldybės biudžetų, galbūt – ES fondų, ir privataus sektoriaus. Anksčiau buvo teigiama, kad valstybė statyboms galėtų skirti ne daugiau kaip 10-15 proc. reikalingų lėšų.
Kancleris negalėjo pasakyti, per kiek metų būtų susigrąžintos įdėtos lėšos, tačiau jis teigė išgirdęs, kad kasmet mokesčių pavidalu į biudžetą grįžtų apie 30 mln. Lt.
Anksčiau buvo kalbama, kad statybos kainuos apie 260 mln. Lt, o projektas turėtų atsipirkti per septynerius metus.
Guggenheimo fondo atstovas: „Mums patinka Vilniuje“
Kaip žurnalistams tvirtino S. Rifahi, sostinė iš šio projekto turėtų sulaukti įvairiapusės naudos, visų pirma – finansinės, mat būtų pritraukiamas verslas ir tūkstančiai turistų. „Tai yra miesto prekės ženklas“, - teigė svečias.
Jo žodžiais, Vilnius pajėgus turėti tokį muziejų, kadangi, priešingai nei kai kuriuose kituose miestuose, čia patenkinami trys būtini kriterijai – yra politinė valia, skiriamos lėšos ir jaučiamas noras turėti tokį muziejų bei „būti žemėlapyje“. Be to, Vilnius turi pakankamą kultūrinį pamatą ir yra aktyvus šiuolaikinio meno arenoje.
„Tai – mielas miestas, mums patinka jame būti“, - į klausimą, kodėl pasirinkta būtent Lietuvos sostinė, šyptelėjęs lakoniškai atsakė S. Rifahi.
Guggenheimo fondo atstovas negalėjo pasakyti, kada bus priimtas sprendimas dėl muziejaus steigimu. „Dabar, pristačius galimybių studiją, prasideda antra stadija, vyksta derybos su vyriausybe“, - sakė jis.
Tuo metu sostinės savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas žurnalistams sakė, jog penktadienio posėdyje nebuvo svarstomi esminiai klausimai: kas ir kaip finansuos projektą, už ką ir kaip bus išperkamas sklypas, kuriame turėtų iškilti muziejus. Jis taip pat abejojantis, ar statybų kaina neišaugs ir ar jos baigsis, kada planuojama.
Lietuvos Vyriausybė jau palaimino muziejaus statybas – Strateginio planavimo komitetas jam suteikęs nacionalinės svarbos projekto statusą.
Planuojamame statyti daugiafunkciniame kultūros centre turėtų įsikurti ne tik Guggenheimo/Ermitažo muziejus, bet ir Jono Meko vizualinių menų centras. 13-14 tūkst, kv m ploto pastate šalia Baltojo tilto turėtų būti pagrindinės kolekcijos galerijos, žiniasklaidos centras, dvi kino salės, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijos, litvakų meno ir informacinis centrai.
Balandį buvo nuspręsta, kad geriausią projektą Guggenheimo/Ermitažo muziejui Vilniuje pateikė irakiečių kilmės architektė Zaha Hadid.
Bilbao muziejus atsipirko per 9 metus
Diskusijos, ar Vilniui reikalingas toks muziejus, vyksta jau ilgą laiką. Pernai spalį tuometinis Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis pareiškė, esą jį statyti netikslinga dėl primetamų finansinių įpareigojimų. Anot politiko, Guggenheimo muziejus visame pasaulyje vykdo ekspansiją į trečiojo pasaulio šalis ir yra vertinamas prieštaringai.
Guggenheimo ir Ermitažo muziejai yra vieni didžiausių pasaulyje. Niujorke, Manhetene, Guggenheimo šiuolaikinio meno muziejus duris atvėrė 1959 m. Jame sukaupta didelė modernaus meno kolekcija, kurioje – dailininkų Salvadoro Dali, Pablo Picasso, Andy Warholo ir kitų žymių avangardo menininkų kūriniai.
Sankt Peterburgo Ermitažo muziejus gali pasigirti gausiomis priešistorinio, Rytų kraštų, Vakarų Europos meno, juvelyrikos dirbinių kolekcijomis.
1997-aisiais Gugenheimo muziejus ir „Deutsche Bank“ atidarė galeriją Berlyne. 2001 m. buvo pastatytas naujas muziejus Las Vegase (JAV), kur eksponuojami Niujorko Guggenheimo ir Sankt Peterburgo Ermitažo muziejų kolekcijų šedevrai.
Šiuo metu Guggenheimo fondas plėtoja bendradarbiavimo projektus Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje ir Kinijoje.
Žiemą po beveik 20 metų vadovavimo iš pareigų pasitraukė „Solomono R. Guggenheimo fondo" direktorius Thomas Krensas. Kritikai tvirtino, esą jis pavertė muziejų „McDonald’s“ tipo franšize. Tuo metu šalininkai aiškina, kad Th. Krensas sukūrė muziejų plėtros modelį, kuris kopijuojamas visame pasaulyje.
Kaip pavyzdys pateikiamas Guggenheimo muziejus Ispanijoje, Baskų provincijos mieste Bilbao, kurį kasmet aplanko daugiau nei milijonas lankytojų, apie 800 tūkst. iš jų – užsieniečiai. Iki tol jų būdavo dešimtkart mažiau.
Kaip DELFI neseniai pasakojo Baskų krašto universiteto ekonomikos profesore Beatriz Plaza, visapusiškai ištyrusi modernaus meno muziejaus įtaką regionui, anksčiau nedarbas Bilbao siekė maždaug 25 proc., tradicinės pramonės šakos nebeteikė didelių pajamų, gyventojus kamavo didžiulės spūstys, prasta viešojo transporto sistema ir didelis užterštumas.
Dabar, anot B. Plazos, nedarbas siekia vos kelis procentus. 1997 m. pradėjęs veikti muziejus padėjo sukurti maždaug 4 tūkst. naujų darbo vietų, o papildomos investicijos į infrastruktūrą padėjo miestui tvirtai atsistoti ant kojų.
„Vilnius patirtų didžiulį efektą. Ne tik išaugtų turistų srautai, padidėtų įplaukos į biudžetą, bet ir būtų patobulintas susisiekimas – tiek miesto viduje, tiek su miestu“, - kalbėjo ji.
Ekonomistės teigimu, atidaryti muziejų Bilbao kainavo 166 mln. eurų (573 mln. Lt), tačiau kasmet surenkama 25-30 mln. eurų. Investicijos, jos paskaičiavimu, atsipirko po devynerių metų.