Miestą garsina makaronai
Marienburgo pilis, iškilusi dešiniosios Vyslos atšakos Nogato krante, visa didybe atsiveria iš kitapus upės. Į tris dalis – žemutinę, vidurinę ir aukštutinę – suskirstytą pilį vainikuoja į padanges šaunantis bokštas. Pakilus į jo viršūnę, galima apžvelgti ne tik pilį, bet ir visą dabartinį Malborko miestą ir jo apylinkes.
Šiandien Malborkas – šiek tiek už mūsiškius Mažeikius mažesnis miestas, garsėjantis didžiausiu Lenkijoje makaronų (anot pačių lenkų, jie – skaniausi iš gaminamų šalyje) fabriku ir karo aviacijos baze. Pats miestas, smarkiai sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą, šiandien mažai kuo primena senąjį Marienburgą. Pilis taip pat buvo sugriauta, tačiau (garbė Lenkijos vyriausybei ir restauratoriams) prikelta iš griuvėsių ir daug metų nuosekliai bei kruopščiai restauruojama.
Jei nusprendėte aplankyti Malborką, paskirkite viešnagei pilyje bent pusdienį. Antraip tai bus tik perbėgimas per pilies kiemus, neužteks laiko keliasdešimčiai pilies patalpų, kuriose įrengta ekspozicija. Tiesa, kitos paliktos tuščios, – tai didysis ar vasaros reflektoriai (patalpos, kuriose riteriai pietaudavo). Kiekviena patalpa turi savo istoriją. Pradėkime nuo pagrindinių pilies vartų.
Gido paslaugos – brangios
Vasarą prie bilietų kasų, esančių greta pilies, nusidriekia ilgos eilės. Žiemą turistų antplūdis gerokai sumažėja, tačiau ir pilies lankymo valandos trumpesnės. Muziejaus darbo laikas keičiamas triskart per metus, todėl prieš važiuojant į Malborką verta pasitikrinti darbo laiką tinklalapyje www.zamek.malbork.pl. Bilietas suaugusiajam kainuos 30 zlotų, lengvatinis – 20 zlotų. Gido paslaugos nepigios. Pavyzdžiui, rusakalbio gido vedama ekskursija kainuoja 195 zlotus, lenkakalbio – 105 zlotus.
Eidami į pilį, būtinai atkreipkite dėmesį į išorinius vartus. Šiandien jie plačiai atverti, tačiau kadaise paprasti žmonės į pilį patekdavo pro mažytes dureles. Pralįskite ir jūs, kad pajustumėte, kaip į pilį įžengdavo viduramžių žmonės. Netrukus prieš jus atsivers viduriniosios pilies kiemas. Jis – lyg tarpinė grandis, jungianti žemutinę pilies dalį, kurioje gyveno tarnai, ir aukštutinę pilį, kurioje gyveno didysis magistras ir kiti kryžiuočių valstybės vadovai.
Vidurinėje pilies dalyje apsistodavo iš visos Europos į Marienburgą suplūsdavę užsienio riteriai – kryžiuočių talkininkai, dalyvaudavę kryžiaus žygiuose į Lietuvą. Čia yra ir infirmerija – pilies ligoninė bei senelių namai, kuriuose gyveno nusenę riteriai. Jie turėjo savo atskirą koplyčią ir valgyklą – reflektorių.
Vidurinėje pilies dalyje verta aplankyti įspūdingą senovinių ginklų ekspoziciją. Čia pat – gausios suvenyrų parduotuvės. Suvenyrų galima nusipirkti ir aplink pilį esančiose krautuvėlėse, tačiau pilyje atminimo dovanėlių, knygų, lankstinukų įvairiomis kalbomis pasirinkimas yra bene didžiausias.
Mena lietuvių kariuomenę
Iš vidurinės pilies vėlgi per masyvius vartus ir tiltą virš gynybinio griovio patenkame į aukštutinę pilies dalį. Ji seniausia, pradėta statyti 1274 m. Visa pilis baigta statyti XIV amžiuje. Nuo 1309 m. čia – didžiųjų magistrų rezidencija ir kryžiuočių valstybės sostinė. Aukštutinėje pilyje aplankysite magistrų vasaros reflektorių. Atkreipkite dėmesį į šios patalpos palubėje tarsi įmūrytą akmeninį sviedinį.
Ekskursijų vadovai tikina, kad šis sviedinys čia įstrigo dar 1410 metų vidurvasarį, kai po pergalės Žalgirio mūšyje jungtinės lenkų ir lietuvių pajėgos apsupo Marienburgą. Tačiau čia įsitvirtinę kryžiuočių kariuomenės likučiai nė nebandė pasiduoti. Po nesėkmingos apgulties, keliskart apšaudę pilį iš pabūklų, sąjungininkai pasitraukė.
Gretimoje patalpoje virš židinio prie sienos pritvirtintas Lenkijos ir Lietuvos valstybės herbas su vyčiu bei ereliu. Tai – jau kitos pilies istorijos tarpsnio priminimas. 1457 m. Marienburgas keliems šimtmečiams (iki pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1772 m.) tapo Lenkijos dalimi.
Čia kalėjo Kęstutis
Aukštutinės pilies pirmajame aukšte tiesiai iš kiemo galima patekti į buvusį kalėjimą, kuriame kalėjo ypač svarbūs kryžiuočių belaisviai. Vienoje iš jo patalpų 1361 m. kalėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Iš kalėjimo jis pabėgo, padedamas kryžiuočių jam patarnauti skirto lietuvių kilmės tarno Alfo (Alpio). Anot kronikininkų, Alpis padėjo Kęstučiui padaryti skylę sienoje ir parūpino žirgą bei baltą riterio apsiaustą.
Visiškai netoli – kitą įdomią istoriją menanti patalpa. Tai buvusi kepykla, virš kurios viduramžiais buvo didžiojo magistro iždas. Pasakojama, kad kepėjai praardė skylę lubose, į maišus sukrovė brangenybes ir pabėgo iš pilies, tačiau netrukus jie buvo sugauti.
Talžė sovietų artilerija
Praradusi gynybinę reikšmę, Malborko pilis nebuvo apleista. XVIII amžiaus pabaigoje čia įrengti Prūsijos kariuomenės sandėliai, dirbtuvės. Tačiau Prūsijos valdžia jau svarstė pilies nugriovimo ir plytų panaudojimo naujiems statiniams planus. Laimė, jau tada atsirado istorijos paveldo puoselėtojų, kurie įrodė, kad pilį būtina išsaugoti, ir 1807 m. pradėjo restauravimo darbus.
Per Antrąjį pasaulinį karą pilis labai nukentėjo. Vermachto kariai du mėnesius gynėsi pilyje, o sovietų artilerija ją talžė sviediniais. Tik žvelgiant į 1945 m. darytas nuotraukas, kuriose matyti griuvėsiais virtusi pilis, galima suvokti, kokį didelį darbą nuveikė pilį atstatantys lenkų paminklosaugininkai ir restauratoriai.
Kelionei į Malborką geriausia skirti bent jau savaitgalį ir planuoti nakvynę Lenkijoje. Pirmą dieną, jei planuojate per pietus būti Malborke, reikia išvykti anksti. Atstumas nuo Kauno iki Malborko, važiuojant per Elką ir Olštyną, – 490 km. Nakvynę galima susirasti be vargo – nebrangių viešbučių, motelių šiame regione gausu.
