Svajones buvo ne svajonės, o tai, ką mudu tikrai kartu ketinome pasiekti. Argi gali per savaitę dingti jausmas, rodės, ir iš jo, ir mano pusės neįveikiamas, nesupainiojamas, nepakeičiamas.
As nežinau, ką man daryti. Taip mylėdama šį žmogų nenoriu jo prarasti, bet ar kovodama už jį tik dar daugiau neįsiskaudinsiu ir jo visiškai neprarasiu? Kaip žinoti, jog jau nieko nebeįmanoma pakeisti, ir kai dar yra vilties bandyti jausmą kurti iš naujo? Ir jo prašymas likti draugais, argi tai nėra ir toliau mus jau abu kankinęs painiojimas draugystės ir meilės...
Pataria psichologė Erna Petkutė
Klausimas, kas įvyko ir ką daryti, kas pasielgė neteisingai, kas yra kaltas, koks žodis ar koks žvilgsnis nulėmė tokią santykių pabaigą, būtinai iškyla, kai palieka mylimas žmogus. Būti paliktai arba paliktam – didžiulis smūgis, pergyvenimas ir kančia. Laiško stilius ir dėstymas perteikia labai aistringus, romantiškus, pakylėtus santykius tarp vyro ir moters.
Laiško autorė gražiomis ir šiltomis spalvomis perteikia savo suskurtą įvaizdį apie žmogų, kurį myli. Jis buvo ir puikus meilužis, ir gilus pašnekovas, ir kupinas švelnumo draugas, autorės akimis. Taip visada būna ir turi būti, kai žiūri į kitą žmogų per nuostabius įsimylėjimo akinius, kurie padaro tavo pasaulį ryškiu, spalvingu, gyvu, kupinu įkvėpimo, energijos ir vilčių laimingai ateičiai.
Toliau pasikalbėkime apie sudužusius ateities planus. Kai esame šalia mylimojo, su kuriuo gera, tai žinoma, kad trokštame su juo kurti ateitį, statyti namus, gimdyti vaikus. Ar tai svajonės, ar realūs planai, tuo metu būna labai sudėtinga atskirti įsimylėjusiam žmogui. Nes atrodo, kad daugelis sunkumų ir kliūčių bus įveikta meilės pagalba.
O tie sunkumai, kiek galima suprasti iš laiško autorės, buvo realūs ir materialūs. Ko gero, vyriškis gyveno su šeima arba buvo susaistytas kitais ilgamečiais, laiko patikrintais santykiais. Jam berutuliojant santykius su jumis iškilo labai rimtas klausimas – reikia pasirinkti, su kuo ateityje susieti savo gyvenimą.
Jūs neturėtumėte būti sau negailestinga ir galvoti, kad visiškai klydote dėl savo draugo jausmų jums. Jis taip pat buvo jus įsimylėjęs. Ir gal nesiryžo dalintis savo abejonėmis, kurios turėjo jį neišvengiamai persekioti. Nes sulaužyta ištikimybė, pamintas įsipareigojimas yra vertybės, ir kaltės jausmas turi kankinti sąžiningą ir moralų žmogų, kuris turi šeimą.
Taip, gali būti, kad jis pagaliau sukaupė drąsą ir po savaitės pasakė, kad jūs - tik draugai. Nes jis nenorėjo jūsų skaudinti ir palikti, sakydamas, kad jus myli ir palieka. Draugę palikti yra lengviau, negu mylimąją. Ne visada susiklosto taip, kad su mylimąja arba mylimuoju sukuriame porą ir turime bendrus namus ilgiems metams.
Ką daryti. Čia tikrai išgirsite labai daug jus palaikančių žodžių iš kitų ir diametraliai priešingų patarimų. Vieniems bus artimesnis požiūris, kad jums jį reikia palikti, nes jis – blogas žmogus. Kitiems būtų labiau suprantama imtis bet kokių priemonių, siekiant susigrąžinti artimą žmogų, už kurį reikia kovoti.
Kažkokia dalis tiesos glūdi kiekviename požiūryje ir kiekviename patarime. Aplinkiniai žmonės padeda pasižiūrėti mums į kitą ir save įvairesniais kampais ir atneša daugiau spalvų, požiūrių, nuomonių.
Taip rožiniai akiniai pavirs įvairiaspalviais, dryžuotais ir taškuotais, tamsiais, žaliais ir raudonais, rodančiais vaizdus iš įvairių pusių. Tas procesas labai skausmingas ir kankinantis, bet tikrai būtinas ir reikalingas. Iš esmės reikia elgtis pagal savo įsitikinimus, bet galvoti apie tolimas pasekmes visiems dramos dalyviams.
Erna
Rašykite: psichologui@delfi.lt
