Atvykstate į Vilnių po penkiolikos metų pertraukos. Ar prisimenate tą susitikimą su Lietuvos publika?
Deja, bet kartais neprisimenu, ką dariau vakar, o ypač prieš penkiolika metų (juokdamasis atviravo jis). Tiesa, aš atsimenu nuostabų turą, kai buvome tik aš ir fortepijonas. Tai buvo labai ypatingi koncertai, sutikau labai daug įdomių žmonių, todėl labai laukiu sugrįžimo.
Kokį pasirodymą išvysime šį kartą?
Šį kartą su savimi atsivežu mažą grupę – Martinas su manimi vis dar groja klavišiniais, bus gitaristas. Pastaruoju metu atlieku daugiau savo vieno (ne su grupe „Soft Cell“ - red. pastaba) kurtas dainas, tačiau šį kartą išgirsite įvairiausių mano gyvenimo periodo kūrinius. Noriu, kad publika kartu dainuotų, šoktų ir gerai praleistų laiką.
Kokią publiką jūs vadinate tobula ir kokią norėtumėte pamatyti Lietuvoje?
Šiltą publiką. Kiek prisiminu, praėjusį kartą ji būtent tokia ir buvo, o aš tiesiog koncertavau vienas su fortepijonu. Neturiu kažkokių didelių norų, kaip publika turėtų mane priimti, bet aš stengsiuosi padaryti viską, ką galiu geriausio, o žmonės mėgausis akimirkomis.
Į jūsų koncertą atkeliaus ir tėvai, ir jų suaugę vaikai. Ar jus džiugina, kad jūsų kūrybą vertina skirtingų kartų klausytojai?
Labai tuo džiaugiuosi, nes muziką kuriu jau 21-erius metus, išleidome daugybę skirtingų stilių įrašų. Esu labai laimingas, kad mano muziką mėgsta skirtingi žmonės. Savo namuose - Londone - aš pastebiu, kad mane mėgsta skirtingų amžių, stilių žmonės. Menininkui tai – nuostabus dalykas.
Esate labai charizmatiška, įdomi asmenybė. Ar tai yra įgimtas bruožas, ar galima išmokti tokiu būti, suvaidinti?
Aš tiesiog esu savimi, negali būti kitu asmeniu, apsimetinėti, būti tuo, kuo nesi. Manau, kad esu tuo, kuo esu. Kita vertus, kuriu muziką 21-erius metus ir tiek pat metų esu viešas žmogus. Kartais turi būti labiau savimi, nei muzikantu, taigi, didelis skirtumas, kai esi viešumoje ir ne. Per tą laiką turėjau įrodyti savo vertę kaip artistas, kaip dainininkas, kartais turi daryti šį bei tą dėl sėkmės, kartais - kas nėra sėkminga.
Atlikėjas turi būti pasiruošęs daryti tam tikrus dalykus, negalvodamas, ar tai atneš sėkmę, ar ne, tačiau tai gali būti labai įdomu. Galbūt neparduosi daug įrašų, tačiau tavo kūrybą žmonės atras kiek vėliau, kaip pamirštą dalyką. Daug išmokau ir, manau, pateisinau save kaip artistas, kaip atlikėjas. Tikiuosi, kad taip mano ir mano publika.
Ką pasakytumėte jaunam atlikėjui, norinčiam eiti jūsų keliu? Ar jis sunkus? Kokių klaidų reikėtų vengti?
Manau, kad dabar, labiau nei bet kada, sunku tapti atlikėju, išleisti gerą albumą. Karjeros pradžioje aš nebuvau toks pasiruošęs, kaip kad dabar reikia atlikėjui. Net tuomet ši situacija pamažu sunkėjo, tačiau vis tiek 80-ųjų pradžioje buvau lydimas sėkmės. Įrašų kompanijos leisdavo tau suklysti, skatindavo, duodami daugiau laiko subręsti. Nors įrašas nebūdavo labai geras, jie vis tiek su tavimi bendradarbiaudavo ir tikėdavo, kad, galbūt, tu turi talentą bei per ilgesnį laiką sukursi kažką gero.
Dabar žmonės nori viską gauti greitai. Jeigu iškart nepavyksta, esi pamirštamas. Turi būti labai stiprus, eidamas į šių dienų muzikos pasaulį. Aš toks laimingas, kad nesu jaunas atlikėjas, ypač, patekęs į TV talentų šou. Juos mato milžiniška auditorija, o laimėtojo išleistas albumas iškart patenka į topų viršūnes.
Ten atrandama gerų žmonių, tačiau tai – sunkus verslas. Privalai daugiau energijos atiduoti media kanalams – televizijai, žurnalams. Jaunam žmogui tai – labai varginantis darbas. Turi būti stipri individualybė, kad būtum geriausias.
Manau, kad svarbiausia – būti laimingu ir mėgautis, net jeigu tavo muzika skirta tik mažai auditorijai žmonių.
Kokias ateities muzikos problemas pastebite?
Kuo toliau, tuo sunkiau išlikti originaliu. Metams bėgant, mane vis mažiau domina nauja muzika. Kartais pastebiu kai ką įdomaus, tuomet perku įrašą ir dedu į savo ausinuką. Tačiau pažvelgęs į jį, pastebiu, kad vis daugiau ir daugiau kūrinių, su kuriais užaugau.
Manau, kad daug kas taip daro – ima retro stiliaus įtakotus kūrinius ir juos pina su dabartiniais garsais. Taigi, kasmet aš vis mažiau perku naujų atlikėjų įrašus. Manau, kad žmonės dabar renkasi įvairovę, parsisiųsdami ar nusipirkdami dainas internetu, o anksčiau jiems reikėdavo eiti į parduotuvę ir pirkti vieno atlikėjo kompaktinį diską.
Jūsų fanai kartais vadinami intelektualiosios muzikos mylėtojais. Ar jus tai džiugina?
Savo gerbėjams esu prisistatęs kaip skirtingų muzikos pakraipų atlikėjas. Esu įrašęs albumą su Jacku Barlow, prancūziškų šanson dainų, su underground atstovais, kūriau rusiškus romansus. Padėjau savo fanams domėtis ir atrasti įvairius muzikos stilius.
Paauglystėje aš klausiau Davido Bowie muzikos. Savo interviu jis kalbėdavo apie tokias asmenybes kaip Lou Reedas, „The Velvet Underground“, Iggy Popą, Jacką Bralow ir aš skubėdavau juos išgirsti. Manau, kad atlikėjui labai malonu savo auditoriją supažindinti su skirtinga muzika, galbūt, net ta, kurios jie niekada nėra girdėję.
Kartais žmonės nežino kalbos, kuria atliekama daina, tačiau vis tiek ją dainuoja. Kokia to paslaptis?
Manau, kad tai – nuostabu. Nors tai skamba kaip baisi klišė, bet juk tiesa – muzika neturi sienų, šalių ribų. Pavyzdžiui, aš, klausydamas prancūziškų dainų, nesuprantu, tačiau išmokstu žodžius.
Ar su patirtimi jūsų kūrybingumas keičiasi?
Bėgant metams, nauji dalykai tave žavi ir skirtingai įtakoje muziką. Vis gi, viskas sukasi ratu. Pastebiu, kad labiau sugrįžtu prie savo šaknų. Nors stengiesi atrasti naujų dalykų, tačiau vėl ir vėl atrandi save ir tai atkuri. Per pastaruosius metus, po avarijos, tapau kūrybingesnis bei labiau susikoncentravęs nei bet kada.
Kokių svajonių turite šiuo metu? Juk teko koncertuoti ir kurti su ne vienu garsiu atlikėju.
Diena iš dienos mėgaujuosi gyvenimu. Kai esi jaunesnis, turi daug ambicijų ir nenuveiktų dalykų. Esu labai laimingas, kad per savo karjerą įrašiau daugybę kompaktinių diskų. Šiuo metu neturiu sutarties su nei viena įrašų kompanija, todėl neįsivaizduoju, kur gims mano naujasis albumas, tačiau visuomet esu užtikrintas, kad tai įvyks, nes muzikos pasaulis man visuomet buvo palankus, o sukurti įrašai – sėkmingi.
Iki šiol galiu groti gyvai, keliauju po kitas šalis ir visuomet mano publika nuostabi. Geriausi prodiuseriai ir muzikantai nori su manimi groti, taigi, negaliu skųstis savo karjera. Aš tiesiog imu viską iš gyvenimo, kai jis man kažką įdomaus pasiūlo. Neturiu ambicijų sukurti filmą, nors toks noras aplanko, tai – tiesiog tuštybė. Kiek įmanoma ilgiau noriu kurti muziką ir dainuoti gyvai, mėgaudamasis savimi.
