Tiesa, aukštosios vaikų mados parduotuvių Lietuvoje kol kas nėra daug – matyt, nėra daug ir perkančiųjų, mat išsirinkę vieną kitą drabužėlį sumokėsime padorią sumelę. Vaikai auga ne metais, o mėnesiais, tad išloš tos mamos, kurios moka siūti, nerti ar bent jau megzti. Jos puikiai žino, kad iš dviejų kamuolėlių siūlų numegzti megztinį, iš skiautės audinio pasiūti dukrai sijoną ar sarafaną – vieni niekai, dar lengviau jį persiūti iš savo seno sijono ar suknelės. Neišmanančios siuvimo subtilybių ir neturinčios kantrybės siūti gali imti ir tiesiog nupirkti kokį dailų drabužėlį tiesiog prekybos centre, o paskui jį žaismingai papuošti.
Iš tiesų, originalus dekoras – vaikiško garderobo akcentas! Aplikacija, nėriniai, siuvinėjimas, puošyba megztomis detalėmis, kutais, bumbulais – pačių įvairiausių idėjų galime rasti žurnaluose, apsilankę jau minėtose ar pasižvalgę siuvimo reikmenų parduotuvėse, kur apdailos reikmenų vitrinose rasime dešimtis išmoningų ir žaismingų pasiūlymų netradiciniam ir nenuobodžiam vaikiškų drabužių dekorui.
Būkime išradingos ir taisydamos drabužius: siūto drabužio rankoves pailginkime stulpeliu megztomis atnaromis, pagražinkime megzta apykakle ar gobtuvu, praplatinkime kailio ar odos įsiuvais. Tokiu pačiu būdu galime „suasmeninti“ ir pirktinius rūbelius: jei mergaitė mėgsta gėles ar drugelius, papuoškime juos aplikacijomis, o patikusį, bet liūdną sijoną pagyvinkime žaismingu ryškiu pasijoniu iš tiulio?..
Siūdamos ar megzdamos pasirinkime linksmas audinių bei siūlų spalvas – visai nesvarbu, kad mada baksnoja į pilką, rudą ar juodą. Vaikystė turi būti spalvinga! Visos šios spalvos vaikiškame garderobe gali suskambėti neįtikėtinai linksmai derinamos su ryškia turkio, intensyvia rožine, pavasarinės pievos, alyvine ar oranžine spalvomis, ar margais audiniais.
Drabužį pagyvins melanžo siūlai, įvairios uždėtinės kišenės, apykaklių, kelių bei alkūnių apsiuvai, aplikacijos, dekoratyvios siūlės bei apvadai, išmegzti raštai. Tiesa, spalvingos gali būti ir atskiros drabužių ansamblio dalys: riešinės, kojinės, kepurė ir šalikas, liemenė ar trumputis švarkelis, rankovės, – svarbu visuma!
Vaikų mada atkartoja ir pagrindinius suaugusiųjų mados stilius: klasikinį, romantišką, uniforminį, sportinį ar hipių. Čia ne tik galima, bet ir privalu juos išradingai maišyti – turėdami kelis aukštos kokybės „bazinius“ rūbelius ir derindami juos su kitais paprastesniais, skirtingų stilių drabužiais, galėsime sukurti daug įdomių variantų patiems įvairiausiems gyvenimo atvejams, o kartu išmokysime savo atžalą rengtis kūrybiškai ir ne šabloniškai.
Pavyzdžiui, dėvėdama dailų klasikinį vilnos ar velveto švarką dukra gali eiti į teatrą, tereikia prie jo priderinti tulpės formos, „balionėlio“ stiliaus ar plisuotą sijoną, kurį pakeitusi ryškiu daugiasluoksniu, aplikacijomis ar kailio skiautelėmis puoštu sijonu iš organzos sulauks susižavėjimo atodūsių draugės gimtadienyje, na, o sijoną išmainiusi į džinsus, ji patogiai jausis ekskursijoje ar kine.
„Geriausia uniforma – džinsai...“ – rašoma kažkokioje reklamoje. Tas tiesa, džinsai, kelnės – patogu, šilta, mažiau išlaidų ir galvos skausmo tėvams – kas rytą stebėti, kaip besiruošdama mokyklon dukra rausiasi spintoje ir kartoja mamos žodžius „Neturiu kuo apsirengti“ – tikras išbandymas. Tačiau, kai džinsai tampa kasdiene ir kiekvienos progos uniforma, reikia susirūpinti. Mat būtent vaikystėje formuojasi mūsų atžalos skonis, grožio suvokimas, stilius. Todėl labai svarbu, kad mama nebūtų abejinga, laiku paaiškintų, kas gražu ir dera vienoje aplinkoje, kas visiškai netoleruotina kitoje.
Svarbu ir tai, kaip mes tai padarysime – pamokymų dukra mažai klausys, tad reikia išmokti žaisti naujus žaidimus, surasti naujų bendravimo su vaiku būdų. Bus puiku, jei ji, kol kas nors ir pasyviai, dalyvaus siuvant, dekoruojant ar mezgant jai rūbelius – matydama, kiek meilės ir kruopštumo mama įdeda į kiekvieną sumanymą, ji kitaip vertins rankų darbą, puoselės ir tausos jį dėvėdama, o ilgainiui gal ir pati išmoks visų šių gudrybių...
