Šis neįvardinto autoriaus komentaras prasideda retoriniu klausimu: „Ar Lietuva iš tiesų persekioja nuo Holokausto išsigelbėjusius asmenis lyg nusikaltėlius? Gal ir ne visai taip, tačiau ši istorija vis vien kelia nerimą“.
Čia pat primenama, jog ši istorija prasidėjo naciams okupavus Lietuvą, kai vokiečiai, padedami vietos gyventojų, žudė žydus. Tuomet buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkst. žydų – apie 95 proc. visų šios tautybės žmonių, prieš karą gyvenusių Lietuvoje.
Pagrindinis nacių priešas buvo SSRS, todėl žydai esą galėjo išgyventi tik kovodami sovietų remiamų partizanų gretose, rašoma economist.com.
Iš karto po karo sovietai nuteisė daug su naciais bendradarbiavusių asmenų, tačiau kita pusė už įvykdytus žiaurumus praktiškai esą liko nenubausta. Baisių nusikaltimų vykdytojai vis dar laisvai gyvena Rusijoje ir kitose šalyse. „Praėjus šešioms dešimtims metų Lietuva vis dar sprendžia karo laikų dilemas“, - teigia komentaro autorius.
Lietuvos prokurorų susidomėjimas „saujele pagyvenusių nuo Holokausto išsigelbėjusių žmonių“ esą nėra susijęs su bandymu ištaisyti istorinę neteisybę. Komentare rašoma apie Vilniaus Jidiš instituto bibliotekininkę 86-erių Fanią Brancovską, kuri ištrūkusi iš Vilniaus geto tapo partizane, Rachelę Margolis, kuriai pavyko išsigelbėti nuo masinių civilių žudynių, kurias partizanai įvykdė 1944 m.
Labiausiai stebinančiu autorius vadina norą apklausti Lietuvoje gimusį istoriką, buvusį Izraelio „Yad Vashem“ muziejaus vadovą Yitzhaką Aradą.
Oficialūs kaltinimai iki šiol nepateikti, prokurorai teigia tik vykdantys tyrimą, tačiau F. Brancovskos esą ieškoma „tarsi ji būtų bėglė“. „Lietuvos Vyriausybė atrodo sutrikusi dėl to, kas vyksta, tačiau sako neturinti teisės kištis į teisėsaugos sistemą. O Lietuvos žiniasklaida pila žibalo į ugnį, reikalaudama, kad šie asmenys būtų teisiami kaip teroristai ir nusikaltėliai“, - rašoma economist.com.
„Situacija vis tiek prasta. Lietuvos paveikslas, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitus karo nusikaltėlius, švelniai tariant, dėmėtas. Įžymių vietos žydų persekiojimas atrodo tyčinis, netgi primena kerštą“, - teigiama komentare.
Anot jo autoriaus, tai gali būti pavyzdys to, ką Jidiš instituto profesorius Dovydas Kacas yra pavadinęs „Holokausto faktų iškraipymu“, kaip ir teiginius, esą žydai ikikarinėje Lietuvoje buvo nelojalūs piliečiai, iš dalies yra patys kalti dėl žudynių, nes 1940 m. padėjo sovietų okupantams, o vienintelis tikras genocidas vyko1944 m., kai sovietai naikino lietuvius.
„Šie argumentai negarbingi ir nepagrįsti. Žydai (jų buvo apie 500) sudarė maždaug trečdalį ikikarinės Komunistų partijos. Per 1941 m. birželio deportacijas, nukreiptas prieš visų rasių buržuaziją, labiausiai nukentėjo žydai, nes Sovietų Sąjunga buvo antisemitinė valstybė“, - rašoma economist.com.
„Lietuviai gėdingai išsisukinėja nuo kaltinimų bendradarbiavimu su naciais. Dėl to taip pat sudėtinga atskirti tikrus faktus ir sovietų eros šmeižtą, kurį dabar entuziastingai kartoja Kremliaus propagandininkai, - teigia autorius. – Lietuva skaudžiai nukentėjo nuo sovietų valdžios, tačiau genocidu to nepavadinsi. Lietuva nukentėjo mažiau už Baltijos kaimynes – ji atgavo buvusią teritoriją (įskaitant sostinę Vilnių), o vietos Komunistų partijos apsaugojo šalį nuo rusifikacijos“.