Nuolatinė nemaloni įtampa lydi moteris- nimfomanes. Jos niekaip nepasitenkina ir niekaip negali sustoti. Lytiniai aktai atliekami kasdien ir su bet kuo. Bendras jų kiekis kartais gali siekti kelių šimtų skirtingų kontaktų per mėnesį. Partneris nesvarbu. Svarbu su bet kuo ir impulsyviai atlikti lytinį aktą. Tai kažkiek primena Kristi, tačiau vargu ar ji yra tikra nimfomanė. Nimfomanės gėdijasi savo polinkių ir nori gydytis. Joms kiekybė - ne garbė, o simptomas. Kristi demonstruoja visiems savo polinkius , ir tai kelia įtarimų dėl Kristi seksualumo apskritai
Tikrai seksualus žmogus - truputį estetas ir gurmanas. Jis neskuba su seksu ir yra išrankus partnerio prasme. Analogija - vyno mėgėjas negers trijų šimtų butelių iš eilės! Jis užsisakys ypatingos vyno rūšies taurę, pauostys ją ir gers mažais gurkšneliais kokią valandą. Seksas Kristi atveju - ne malonumo ir jokiu būdu ne pasitenkinimo reikalas. Tai – visiška seksualumo priešingybė. Čia svarbus kiekis. Tai - kelias į prestižą. Ar prestižas malonus?
Dar viena analogija. Štai Estija - protestantų kraštas. Čia į seksualumą žiūri liberaliai. Katalikiškoje Lietuvoje sekso varžybų nėra. Tačiau pas mus paplito alaus gėrimo varžybos. Bet juk jų metu niekas iš tikrųjų nesimėgauja alumi! Mėgaujasi daromu įspūdžiu - jauduliu, kylančiu dėl to, kad tave stebi minia žmonių, sportiniu azartu, kad tu rungtyniauji ir viltimi, kad gali laimėti. Laimėti - nereiškia patirti tiesioginį fizinį malonumą.
Fizinis malonumas kyla iš kokybės. O čia malonumas kitoks, kylantis iš kiekybės. Tai reiškia tiesiog atsistoti ant laiptelio, esančio aukščiau, nei tavo varžovo. Ir tave pamatys ir plos. O varžovui - ne. Varžovas - tas, kas irgi pretenduoja į šį laiptelį. Taigi, tokiuose reikaluose svarbu turėti varžovą. Vargu ar kas nors rengs rungtynes su gyviais ir drugeliais, atsidūręs negyvenamoje saloje. Tai įmanoma tik tarp panašių į save - tarp varžovų.
Mes nežinome, kas yra slaptas Kristi varžovas - moteris ar vyras. Eločka Ščiukina iš Ilfo ir Petrovo romano “Dvylika kėdžių” – ne šiaip stilinga miesčionė. Ji rungtyniauja su Amerikos milijoniere rūbais ir baldais. Ji nudažo akvareliniais dažais apykalę, kad ši atrodytų kaip brangus kailis. Galbūt Kristi irgi perskaitė porno žurnale apie kažkieno sekso rekordus? O gali būti, kad varžovas - jos pasąmoningoje atmintyje. Gali būti, kad ji netgi nepažįsta to varžovo - moters ar vyro. Apie tai gali sužinoti nebent jos asmeninis psichoanalitikas.
Kartais moterys, patyrusios vaikystėje seksualinę prievartą, jaučia pasąmoningą menkumo jausmą. Juk tuo metu, kai jos susiduria su prievartautojais, jos jaučiasi ne žmonėmis, o daiktais. Dėl to, pačios to nesuvokdamos, jos pačios vėliau ima sudaiktinti lytinius partnerius. Vyras tokiai moteriai - ne partneris, turintis jausmus . Jis - tik daiktas, vienetas, paukščiukas ilgame sąraše, vienas iš kelių šimtų , kuriuos ji “pamylės”. Rezultatas – apvali rekordo suma.
Bet palikime Kristi nuošalyje. Lygiai taip pat – ilgiausio bučinio konkurse, sporte – svarbu ne tiesioginis malonumas nuo proceso, o prestižo - laimėjimo siekimas. Pasibaigus šiam reikalui jaučiamas nuovargis, persisotinimas, tuštuma, šleikštulys, bet ne pasitenkinimas. Todėl bet kuris į prestižą orientuotas žmogus yra tam tikra prasme nesveikas. Nes jis jaučiasi blogai, ir kai laimi ( nuovargis, vidinė tuštuma), ir kai pralaimi( pavydas, nusivylimas).
Varžybos dėl prestižo begalinės. Visuomet yra kas nors, kas bus kiekybiškai pranašesnis. Sekso prasme už žmogų pranašesnis yra triušis. Arba gripo virusas - jis žymiai greičiau dauginasi. Jų Kristi neperspjaus! Kaip žmogų ją galima užjausti - manau, kad jei ji iš tikrųjų sudalyvautų sekso maratone, tai ilgai negalėtų žiūrėti į vyriškus organus.
Kodėl gi tokie nemalonūs dalykai yra visuomenėje toleruojami ir net reklamuojami?
Tai įmanoma tik tuomet , jeigu visuomenėje :
Kiekybė yra svarbiau už kokybę;
Svarbiau įspūdis, o ne kas esi;
Laimėti varžybas yra prestižiška, o nedalyvauti jose - keista ir neprestižiška.
Jau daug amžių mūsų pasaulyje kiekybė yra garbinama, o kokybė menkinama. Kas labiau vertinama - “sekso pergalių kiekis” ar pirmas ir vienintelis meilės apsikabinimas ?
Dėl ko eina iš proto kompiuterių maniakai - dėl “vieno gigaherzo dažnio procesoriaus” ar kokybiškai naujos virtualios technologijos, kurios niekas nematė, išskyrus fantastiniuose filmuose?
Ar žmonėms svarbiau Kristi IQ- intelekto koeficientas, ar tai, kaip ji suvokia pasaulį?
Ar svarbu, kiek klientų apsilankė šiame WEB puslapyje, ar tai, kas čia apsilankė?
Kas vertingiau - kad “McDonald’s kavinėje apsilankė jau milijoninis lankytojas” ar Jūsų močiutės pagamintas mėgstamas vaikystės patiekalas?
Kas dažniau minima reklamoje - kiek žiūrovų ir pinigų surinko naujas filmas, ar tai, kas liks žmonių sielose po šio filmo peržiūros?
Todėl natūralu, kad mes rūpinamės kiekybiniu įspūdžiu - svarbiau turėti tiek ir tiek kilogramų svorio, tiek ir tiek ūgio, tiek ir tiek cm apimties biustą ( vyramas- bicepsą)… O ne savo mėgstamą, patikimą ir protingą kūną.
Kiek koks faraonas turėjo karvių ir vergų rūpėjo ir archainėje epochoje. Tačiau mes žinome tik apie jų didikus. O mūsų populistinėje visuomenėje dalyvauti ir varžytis, daryti įspūdį atrodo, yra svarbiau, nei tiesiog kokybiškai gyventi. Politikoje tai prasidėjo prieš du su puse tūkstančių metų Antikos laikais. Ten pirmą kartą žmonėms šovė į galvą demokratijos idėja - sprendimus priimti balsų dauguma. Todėl į senatą pateksi ne dėl to, kas esi, o dėl to, kokį įspūdį padarysi daugumai - miniai. Įspūdis - tai ir yra prestižas.
Prestižas - dalyvauti Senate ar varžytis Olimpiadoje - pasidarė svarbesnis, nei mėgavimasis gyvenimu. O kiekybinį prestižą ypač sustiprino XIX- XX amžiai- industrinė visuomenė orientuojasi būtent į kiekybę - darbo jėgos kiekį, arklio jėgas, kilovatus, milijonines pajamas, masinę gamybą…. Individo ir meno kūrinio vietą bando užimti super-žmogus ir daug daug mažai vertingo, bet labai populiaraus šlamšto… O svarbiausia, kad tas, kas nenori dalyvauti ir laimėti varžybas dėl šio šlamšto , vadinamas valkata ir keistuoliu. O kas nenori siekti prestižo- bailiu neurotiku ir nevykėliu.
Gal būt aš keistas, bet man mano prosenelių išblukusi nuotrauka nusveria milijoną naujausių madingų žurnalų. Nors pastarųjų dažų kiekis ir skiriamoji geba yra milijoną kartų didesnė. Ir nuotraukose porno žvaigždžių krūtys yra žymiai įspūdingesnės, nei mano protėvių.
Olegas Lapinas
