Kad galėtume atsakyti, kodėl kinta menstruacinis ciklas pasikeitus aplinkai, turime suprasti, kaip jis vyksta. Normalios mėnesinės kartojasi kas 21–35 dienas (vidutiniškai kas 28 d.) ir tęsiasi iki 5 dienų. Moters lytinio ciklo metu periodiškai kinta kiaušidžių struktūra, lytinių hormonų kiekis kraujyje ir gimdos gleivinė.
Skiriamos trys moters lytinio ciklo fazės:
• pirmoji – folikulinė – folikulo subrendimo; • antroji – ovuliacijos – folikulo plyšimo ir kiaušinėlio išėjimo; • trečioji – luteininė – geltonkūnio susidarymo fazė.
Moters lytinį ciklą kontroliuoja šios grandys:
▪ smegenų žievė (centrinė nervų sistema), ▪ pogumburis, ▪ posmegeninė liauka, ▪ kiaušidės, ▪ gimdos gleivinė.
Taip pat ši mėnesinių reguliavimo sistema susijusi su kitomis sistemomis – endokrininėmis liaukomis (skydliauke, antinksčiais ir kt.), taip pat kepenimis, nes jie turi įtakos hormonų apykaitai. Pažeidus bet kurią mėnesinių ciklą reguliuojančią grandį, mėnesinių ciklas gali sutrikti.
Menstruacijų ciklą formuoja du pagrindiniai hormonai, kurie gaminami – posmegeninėje liaukoje. Jie vadinami gonadotropiniais hormonais. Tai – folikulus stimuliuojantis hormonas folitropinas (FSH), bei liuteinizuojamasis hormonas – liutropinas (LH).
Folitropinas (FSH) moterims skatina: 1. folikulų augimą, brendimą kiaušidėse; 2. kartu su lutropinu – ovuliaciją ir geltonkūnio susidarymą; 3. estrogenų sekreciją ir antrinių lytinių požymių vystymąsi (tai moteriškasis plaukuotumo tipas, moteriški lytiniai organai, mėnesinių ciklo reguliacija ir t.t.).
Liutropinas (LH) moters organizme skatina: 1. ovuliaciją; 2. geltonkūnio susidarymą; 3. estrogenų ir progesterono sintezę bei sekreciją. Jis išsiskiria visų moters lytinio ciklo fazių metu, tačiau daugiausiai – ovuliacijos metu. Po ovuliacijos, išėjus subrendusiam kiaušinėliui iš folikulo, jis virsta geltonkūniu, gaminančiu dar vieną hormoną – progesteroną. Jam veikiant, gimdos gleivinė parengiama priimti apvaisintą moteriškąją lytinę ląstelę, slopinami gimdos susitraukimai. Jei apvaisinimas neįvyksta, gimdos gleivinė atplyšta ir prasideda menstruacinis kraujavimas, kurio metu ji ir pasišalina iš organizmo.
Menstruacijų ciklo sutrikimus gali sukelti įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai:
- psichologiniai stresai, nuovargis,
- psichinės ar nervų sistemos ligos,
- nesubalansuota mityba (badavimas),
- vitaminų stoka,
- intoksikacija įvairiomis medžiagomis,
- infekcinės ir kitos ligos,
- neteisingas kontraceptinių priemonių ar medikamentų vartojimas,
- aplinkos pasikeitimas ( klimato kaita, laikas).
Kodėl taip vyksta?
Tai yra labai sudėtingas mechanizmas, vykstantis moters organizme, kurį veikia gonadotropiniai hormonai. Veikiant stipriems neigiamiems psichologinės kilmės veiksniams, pvz., baimei, išgąsčiui ir kt., gonadotropinių hormonų išskiriamas kiekis mažėja, tuomet moters lytinį ciklą gali slopinti ir menstruacijos gali visai išnykti arba prasidėti ne laiku. Moters lytinį ciklą slopina šie hormonai: endorfinai, dopaminas, kortizolis ir tiroidinai.
Mėnesinių sutrikimus gali nulemti tiek aukščiau minėtų hormonų kiekio pokyčiai kraujyje, tiek gyvenimo būdas. Stresas, kaip vienas iš neigiamų dirgiklių, gali paveikti pogumburį, kuris reguliuoja apetitą, emocijas, hormonus, reikalingus kiaušinėliui išlaisvinti. Taip pat yra žinoma, kad, jei kūno masė yra 20 proc. didesnė ar 5 – 15 proc. mažesnė nei norma, ciklas gali sutrikti. Taip įvyksta todėl, kad moteriškieji hormonai estrogenai yra gaminami ir riebalinėse ląstelėse. Antsvorio metu jų gaminama per daug, o sumažėjus svoriui – nepakankamai, dėl to kinta estrogenų ir kitų hormonų (ypač progesterono) kiekis, nulemiantis ciklo sutrikimą.
Kartais nutinka taip, kad išvykus į turistinę kelionę ar į kitas šalis, kurios yra kitose laiko juostose, kur kitoks klimatas mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Tai normalu, nes organizmas nebūna prisitaikęs prie naujų sąlygų – klimato, maisto ir pan., ir nereikia išsigąsti, turi praeiti šiek tiek laiko. Paprastai kito ciklo metu viskas savaime susitvarko.
Įdomu tai, kad sportininkėms įtemptos ištvermės treniruotės arba fizinis darbas gali sutrikdyti normalų ciklą. Paprastai moterys, kurioms pranyko menstruacijos, prabėga daugiau nei 50 km per savaitę, sveria mažiau nei 52 kg arba nuo užsiėmimų pradžios prarado daugiau nei 10 kg svorio, jos jaunesnės nei 25 m. ir niekada negimdė. Kodėl tik tokios priežastys veikia menstruacijų reguliarumą, šiuo metu nėra žinoma.
Kokios yra priemonės ciklui sureguliuoti?
Mėnesinės yra natūralus reiškinys reguliuojamas hormonų, ir geriau į jį nesikišti. Taip, yra vaistų, kuriais galima mėnesines atitolinti, tačiau tai sukelia daug šalutinių poveikių. Mėnesinių ciklą galima sureguliuoti kontraceptinėmis priemonėmis. Taip pat yra įvairių liaudies medicinos patarimų, tačiau jais galime tik sumažinti kraujavimą arba padėti, jeigu jos vėluoja, o ne pagreitinti ar atitolinti mėnesinių ciklą.
Kraujavimą mažinti padeda šios priemonės:
• įvairios vaistažolių arbatos (trikertės žvaginės ir dirviniai asiūkliai mažina kraujavimą, paprastosios kraujažolės mažina spazmus. Baltažiedžių nortelių žiedai malšina skausmą per mėnesines, rasakilos turi sutraukiamųjų savybių). Pamėginkite 2 arbatinius šaukštelius kurios nors žolės užplikyti ¼ l verdančio vandens, leiskite 10 min. pritraukti, nukoškite. Gerti 1–2 dienas prieš numatomą mėnesinių pradžią 2 kartus per dieną.
• sultys (morkų);
• citrina – praskiestos vandeniu citrinų sultys stabdo kraujavimą, valo organizmą;
• taip pat šalti kompresai mažina kraujavimą.
Jei mėnesinės vėluoja
• Tinka melisos arbata, užplikius du valgomuosius šaukštus stikline verdančio vandens, gerti kelis kartus per dieną.
• Pamėginkite gerti raudonųjų burokėlių sultis.
• Vieną arbatinį šaukštelį krapų sėklų sutrinkite arba vieną valgomąjį šaukštą baziliko užpilkite stikline verdančio vandens ir perkoškite.
...ir pasidarykite nėštumo testą.
