Septyneri metai - daug. Šis skaičius pasirinktas kaip simbolinis, žymintis ankstyvos vaikystės pabaigą. Tačiau dar ir šiandien galima išgirsti pačių įvairiausių ir dažnai prieštaringų nuomonių, iki kokio amžiaus geriausia maitinti kūdikį mamai natūraliu būdu?

Mitai

Iki šiol maitinimas krūtimi yra apipintas galybe mitų. Sena patarlė byloja, kad kiekvienas gimęs vaikas paima po vieną motinos dantį. Neva kūdikis su motinos pienu iš jos "išsiurbia" kalcį. Tai netiesa. Ir kaulai, ir dantys kalcį įsisavina vaikui augant. Iš suaugusio žmogaus kaulų ar dantų kalcis negali pasišalinti - jo kiekis nekinta.

Tačiau kodėl jaunos mamos iš tiesų skundžiasi, kad jų dantys staiga ima gesti? Dažniausiai taip atsitinka dėl vėmimų nėštumo metu, kai dantų emalį smarkiai pažeidžia rūgštys. Jei ši problema kamuoja dažnai, reikėtų dantis skalauti šiltu vandeniu (tik nepulti jų iškart valyti - tai pažeis emalį dar labiau). Nėščiosios taip pat dažniau užkandžiauja, tačiau jei burnos higienai neskiria didesnio dėmesio - suprantama, kad dantys ima labiau gesti.

Paplitęs įsitikinimas, kad maitinant krūtimi gali pakisti krūtinės forma, ji taps ne tokia stangri. Iš tiesų yra priešingai: būtent maitindamos krūtimi galime išsaugoti gražią jos formą. Kodėl? Nėštumo metu krūtinė smarkiai padidėja, o gimus vaikeliui, jei motina jo nemaitina, pienas liaujasi gamintis ir ji staiga sumažėja. Štai ir dingo buvęs stangrumas. Maitinančių moterų krūtinės dydis keičiasi pamažu, taigi oda staigiai nesuglemba ir baigus maitinti dažniausiai atgauna pirmykštę formą.

Susilaukus vaikelio krūtinė formą praranda dėl kitų priežasčių - netinkamai parinkto apatinio trikotažo nėštumo metu ir maitinant. Beje, nereikėtų pamiršti ir bėgančių metų - sulaukus trisdešimties organizme, deja, pamažu prasideda senėjimo procesai ir mūsų oda tai pajunta pirmoji.

Vis dar gajus mitas, kad maitinimas - tai savęs varginimas ir aukojimasis vaikui. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgai krūtimi maitinančios moterys daug rečiau serga krūties vėžiu, senatvėje rečiau kenčia nuo osteoporozės (kaulų retėjimo). Be to, maitinant kūdikį moters organizme gaminasi daug hormono oksitocino, kuris saugo nuo depresijos bei gerina nuotaiką.

Medikų žodis

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mažylius maitinti motinos pienu iki dvejų metų. Tiesa, tik pirmąjį pusmetį pakaks vien pienuko, vėliau vaiko mitybos racioną reikėtų pamažu papildyti ir kitais produktais. Galbūt būtent todėl ir egzistuoja nuomonė: nuo to laiko, kai vaikas ima valgyti įvairų maistą, motinos pienas jam jau nereikalingas.

Laikui bėgant kinta ir pati motinos pieno sudėtis - jame atsiranda medžiagų, reikalingų būtent to amžiaus kūdikiui. Tai žinota dar senovėje, kai kilmingos damos pačios nemaitindavo kūdikių, bet atiduodavo juos žindyvėms. Žindyvė turėjo būti pagimdžiusi tuo pat metu kaip ir ponia.

Beje, vaikui sulaukus metų ar daugiau, motinos piene gerosios medžiagos nedingsta. Jame gausu vaikui svarbių ir naudingų medžiagų, o pirmiausia tai įvairūs hormonai, oligosacharidai, fermentai, kurie skatina vaiko augimą ir vystymąsi, taip pat saugo nuo ligų.

Piene gaminasi antikūnai ir net jei mama suserga, vaikas gauna antikūnų nuo tos ligos. Nevalia pamiršti ir emocinių dalykų, kuriuos patiria mamos maitinamas kūdikis. Tokie vaikai auga emociškai stabilūs, labiau prisirišę prie tėvų.

"Baigėsi pienas"

Maitinančios mamos maždaug po mėnesio ar dviejų pajunta, kad krūtys tarsi sumažėja ir suminkštėja. Galima pamanyti, kad joms trūksta pieno. O dar vaikelis kas valandą ar dvi vis išalksta ir naktį vis keliasi ir keliasi. Štai draugės ar kaimynės tokio pat amžiaus mažylis maitinamas mišinėliu išalksta tik kas 3-4 valandas ir ramiai visą naktį išmiega.

Ar tik mano vaikui irgi nereiktų mišinėlio? Gal jis niekaip nepasisotina, nes trūksta pieno? Kuo dažniau kūdikis maitinamas, tuo daugiau krūtyse gaminasi pieno. Beje, iki 6 mėn. nerekomenduojama duoti jokių arbatų ar sulčių, ką taip primygtinai mėgsta patarti močiutės. Visą reikiamą skysčių kiekį vaikas gauna su pienu.

Motinos pienas yra daug lengviau ir greičiau virškinamas bei įsisavinamas nei mišinėliai. Suprantama, kad krūtimi maitinamas kūdikis išalks greičiau. Tačiau būtent todėl mišinėliais maitinti vaikai daug dažniau kenčia nuo antsvorio.

Nereikėtų mišinėlio duoti ir nakčiai tikintis, kad vaikas pasisotins ir leis išsimiegoti. Gerti iš buteliuko yra daug lengviau ir kūdikis gali "aptingti"- neimti krūties.

Kai pienuko jau gana

Ateina laikas, kai tenka mažylį atjunkyti nuo krūties. Vasaros karščiai tikrai ne pats tinkamiausias metas tai daryti. Neretai vasarą net metukų ar didesnis kūdikis staiga atsisako kito maisto ir tarsi iš naujo atranda mamos pieną. Taip vaiko organizmas ne tik kompensuoja skysčių trūkumą, bet ir saugosi nuo vasarą pavojingų infekcijų.

Tai gali įvertinti mamos, pasirengusios su mažyliu atostogauti. Keliaujant, ypač į egzotiškesnius kraštus, neteks sukti galvos, kur ir kuo pamaitinti vaiką, ar tikrai kokybiškas maistas.

Bet nutarus, kad jau metas atsisveikinti su šiuo periodu, nereikėtų iš vaiko pienuko atimti staiga. Kai kūdikis ima prašyti krūties vis rečiau ir rečiau, "pamiršta", kad laikas maitintis, - tai ir yra ženklas, jog jis pasirengęs atsisveikinti su šiuo maitinimo būdu.