Vis didėjančio populiarumo sulaukiančių naminių gyvūnų, šeškų, charakteris iki šiol nėra itin gerai ištirtas. Kaip sakė „Šeškų klubo“ atstovė Jonė Smilgevičiūtė, namie auginanti šeškus, dažniausiai šiuos gyvūnus auklėti lengva. „Tačiau būna ir probleminių individų, kurie rodo charakterį ir sunkiau pripranta prie griežtų šeimininko reikalavimų. Yra šeškų, niekada nekandančių žmogui, tačiau kitus tenka ilgai auklėti. Pasiektas rezultatas paprastai būna geras“, – tikino „Šeškų klubo“ atstovė.
Jei namie yra mažų vaikų arba planuojama netrukus jų susilaukti, prieš įsigyjant šešką J.Smilgevičiūtė patarė pirmiausia gerai pagalvoti, ar jis būtent tas gyvūnas, kurio reikia šeimai. „Žmogus, kuris augina šešką, manau, gana greitai suvokia, kad jo negalima palikti vieno su vaiku. Šis gyvūnas labai smalsus. Pakenkti mažyliui gali ne iš piktos valios, o vien iš smalsumo“, – tikino šeškų šeimininkė.
Nors šeškus kaip naminius gyvūnus augino dar viduramžiais, populiarūs jie tapo tik prieš keletą metų. Todėl šių gyvūnų charakteris nėra taip gerai ištirtas kaip šunų ar kačių. „Bet kokiu atveju, laikant namie šešką, jam turi būti pritaikytas narvas arba skirtas atskiras kambarys. Tai reikia padaryti dėl gyvūno ir aplinkinių saugumo, nes šeškai – pernelyg smalsūs ir gali prikrėsti daug eibių“, – tikino J.Smilgevičiūtė.
Būtina auklėti ir dresuoti
Veterinarė Indrė Kievišaitė vienareikšmiškai tvirtino, kad dėl netinkamo gyvūnų elgesio kalti
šeimininkai. „Įsigiję šunį, katę, šešką, triušį ar kitą iš pažiūros mielą padarėlį, šeimininkas prisiima ir atsakomybę už tai, kaip augintinis elgsis. Kai namie atsiranda mažas vaikas, tėvai privalo pasirūpinti, kad gyvūnas neturėtų net menkiausios galimybės pakenkti mažyliui“, – nukirto veterinarė.
Kiekvieną naminį gyvūną šeimininkai privalo auklėti, dresuoti. Pasak I.Kievišaitės, tai, ar gyvūną lengva auklėti, labiausiai priklauso nuo jo genetikos. „Jeigu šuns ar katės tėvai buvo nesuvaldomo charakterio, agresyvūs, galima beveik neabejoti – tokie bus ir jų palikuonys. Todėl jei šeimoje yra vaikų, augintinį reikia rinktis itin kruopščiai, domėtis jo šeimos genealoginiu medžiu“, – patarė veterinarė.
Nevalia palikti vieno
I.Kievišaitė augina 10 mėnesių dukrelę, o moters namuose gyvena nemažai keturkojų augintinių. „Tinkamai dresuoti šunys, išauklėtos katės grėsmės vaikui nekelia, – tikino veterinarė. – Aišku, nė vienas protaujantis suaugęs žmogus neturėtų palikti mažo vaiko, ypač naujagimio, vieno su gyvūnu. Tai geležinė taisyklė ir jos privaloma laikytis.“ Gimus vaikui, veterinarė patarė jį „pristatyti“ namie auginamam gyvūnui. „Juos reikia supažindinti: leisti gyvūnui apuostyti naują šeimos narį, iš visų pusių jį apžiūrėti. Gyvūnėliai labai smalsūs ir gali bandyti patys susipažinti su kūdikiu, todėl geriau, kai juos supažindina tėvai. Tada kur kas mažesnė tikimybė, kad gyvūnas vaiką netyčia nuskriaus“, – sakė I.Kievišaitė.
Mažam vaikui saugiau, kai keturkojis namų augintinis yra moteriškos lyties. „Katės, kalės ir kitų gyvūnų patelės turi stipriai išvystytą motinystės instinktą, todėl kur kas rečiau nuskriaudžia mažylius, nei patinai“, – tikino veterinarė.
