Nakčiai prisivalgyti nesveika – nuo to storėjama
Išties žmogaus svorį veikia ne paros laikas, kada jis maitinasi, o maisto kaloringumas. Bėda ta, kad vakare pavargęs žmogus neretai prisivalgo nesaikingai. Apetitą didina ir alkoholis, kurio mes dažnai sau leidžiame po darbo dienos pabaigos. Vakare užkąsti reiktų saikingai, kaip ir, beje, dieną – daržovės, neriebi mėsa, paukštiena arba žuvis, vaisiai.
O štai produktų, kuriuose yra „greitojo“ cukraus – baltos duonos, saldumynų – po 18 valandos geriau nevalgyti, kad organizme nesigamintų daugiau insulino, kuris verčia kaupti riebalų atsargas.
Šviežios daržovės geriau nei šaldytos
Ne visada. Šaldytose daržovėse dažnai būna daugiau naudingųjų medžiagų, nei atvežtinėse „šviežiose“, kurios parduodamos prekybos centruose, ypač ne sezono metu. Iš pažiūros šviežios daržovės, parduodamos žiemą, įveikia ilgą kelią iš Pietų Europos arba Afrikos ir praranda didesnę dalį vitaminų ir mineralų. Priešingai, šaldytos daržovės paprastai būna šaldomos kone iškart jas surinkus, taigi maistinė vertė išlieka.
Ir dar. Tyrimai parodė, kad žmogaus organizmas pasisavina penkis kartus daugiau karotinoidų iš virtos morkos, nei iš žalios. Pasirodo, verdant suminkštėja morkos ląstelių sienelės. Tas pats vyksta ir su kitomis daržovėmis. Ir nors dalis vitaminų apdorojant daržoves išties sunyksta, likę pasisavinami kur kas geriau.
Kuo mažiau maistas kaitinamas, tuo jis naudingesnis
Žinoma, neilgai termiškai apdorojus maistą daugiau galimybės išsaugoti vitaminų ir mineralų. Tačiau šis principas netinka diabetikams. Ilgiau kepant ir verdant mažėja potencialiai pavojingų sveikatai toksinių medžiagų, kurių esti produktuose ir kurie aktyvizuojasi juos apdorojant, lygis.
Daugumos žmonių organizmas be vargo susidoroja su tokiu maistu, vis dėlto sergantieji cukriniu diabetu gali susidurti su problemomis. Diabetikams geriau gaminti maistą ant nedidelės ugnies, neskubant.
Kalbame apie sacharizacijos proceso produktus, kurie susidaro kaitinant cukraus, baltymų ir riebalų kombinaciją, esančią daugumoje produktų. Kenčiančiųjų nuo diabeto tokių kenksmingų produktų susidarymo lygis gerokai didesnis, nes cukraus kiekis jų kraujyje žymiai viršija normą.
Skaudanti gerklė, papildomos kalorijos ir dantų skausmas – visa, ko galima tikėtis iš ledų porcijos
Leduose gausu naudingųjų savybių. Pavyzdžiui, viena per dieną suvalgyta porcija gan naudinga sveikatai. Šis skanėstas stimuliuoja serotonino išsiskyrimą, kuris apsaugo nuo streso ir kelia nuotaiką. Piene arba grietinėlėje, iš kurių gaminami ledai, yra l-triptofano – efektyvaus natūralaus trankvilianto. Jis gerina nuotaiką, ramina nervus ir net padeda kovoti su nemiga.
Jei baiminatės sustorėti, rinkitės ne plombyrą, o ne tokius riebius ledus. Psichologų manymu, kai ledus valgo suaugusieji, esti dar vienas terapeutinis poveikis: jie prisimena vaikystę ir jos džiaugsmus.
Soja gali visiškai patenkinti organizmo baltymų poreikį ir išgydyti nuo daugelio negalavimų
Soja teigiamai veikia širdį, kraujagysles ir virškinamąjį traktą, bet daro neigiamą poveikį endokrininei sistemai. Vaikams, kurie nuo mažens maitinti soja, kur kas dažniau kyla problemų su skydliauke, nei jų bendraamžiams, maitintiems pieno produktais. Soja gali sukelti alergiją, ypač mažesniems nei trejų metų vaikams.
Nors skelbiama, kad tai produktas, garantuojantis jaunystę ir ilgus gyvenimo metus, kai kurie eksperimentai įrodo, kad sojos maistas gali paspartinti organizmo senėjimą, sukelti problemų su kraujo apytaka smegenyse ir padidinti Alzhaimerio ligos tikimybę. Kai kurie medikai rekomenduoja nevartoti sojos esant stipriai migrenai, manydami, kad ją gali sukelti soja.
Bet labiausiai sojos priešininkams nepatinka izoflavonai (natūralūs polifenoliai), kurių yra sojoje. Viena vertus, jie gali sumažinti moterų krūties vėžio tikimybę ir palengvina klimakso sukeliamus negalavimus, kita vertus – sukelia per didelį moteriškų lytinių hormonų estrogenų aktyvumą.
Kaip jau DELFI rašyta, nustatyta, kad soja mažina spermatozoidų kiekį.
Agentas Е479
Suvalgytos sojos kiekį sunku paskaičiuoti – ji nepastebimai įsikūrė duonoje, makaronuose, kotletuose, sausainiuose, mėsos konservuose, majoneze, padažuose ir greitojo maisto produktuose. Jos skonį pajusti sunku, bet daugumoje produktų ji žymima indeksu E479.
Sustorėsime, jei valgydami gersime vandenį ar sultis
Tokios sąsajos nepastebėta. Tačiau skysčių valgio metu gerti vis dėlto nepatartina, nes jie trukdo natūraliam maisto virškinimui, praskiesdami skrandžio sultis. Sveikas organizmas išskiria pakankamai seilių, kad suminkštintų maistą. Geriau gerti prieš valgį arba po.
Nuo makaronų galima greitai priaugti svorio
Iš tikro storėjama visai ne nuo šių produktų, o nuo riebių padažų, aliejaus, sviesto, sūrio, kuriais pagardinami makaronai.
Makaronuose yra viso labo tik 150 kcal (50 g sauso produkto). Įdomu tai, kad makaronuose esti 13 procentų baltymų, o tai padeda lieknėti, nes juos vartojant tirpsta riebalai, o ne raumenų audiniai.
Be to, makaronuose dar yra krakmolo (70%), kuris labai gerai pasisavinamas. 100 g makaronų patenkina 10 procentų mūsų paros baltymų ir angliavandenių normos. Juose yra vadinamojo „lėtojo“ cukraus, kuris pasisavinamas organizmo palaipsniui.
Specialistai pastebi, kad tai geriausias energijos šaltinis sportininkams, nes papildo glikogeno atsargas raumenyse. Makaronuose taip pat gausu vitamino B1, kuris mažina nuovargį.
