Daugumos partijų sąrašai dalyvauti daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra pirminiai, bet pirmuosiuose dešimtukuose ar dvidešimtukuose matyti jau esami Seimo nariai. Socialdemokratai į pirmąjį dvidešimtuką įtraukė 15 Seimo narių, konservatoriai – 11, valstiečių liaudininkų sąraše jų taip pat nestinga, o liberalcentristų penkioliktuke esami parlamentarai sudaro apie pusę kandidatų.

Partijose svarbiausia galia ir įtaka

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento Alvido Lukošaičio, daugumos politinių partijų rinkimų sąrašo priekyje žengia jau tam tikrą politinį ir socialinį kapitalą susikrovę žmonės – esami Seimo nariai, savivaldybių politikai, ministrai, nes atpažįstamų veidų nėra daug.

„Žmonių, susikrovusių partinį kapitalą (ar socialinį kapitalą platesne prasme) nėra daug. Tačiau per tuos metus, per keletą keliolika metų partijose atsirado žmonių, kurie tam tikroje selektyvinėje konkurencinėje kovoje sugebėjo užimti tam tikras pozicijas. Tie žmonės yra metai iš metų labiau matomi, labiau girdimi, jie pasiekė tam tikras pozicijas konkurencinėje kovoje“, - DELFI trečiadienį sakė A. Lukošaitis.

Tačiau, politologo teigimu, į priekį veržiasi ne tik nuoširdžiai dirbę partijos ar šalies labui, bet ir tie, kurie sugebėjo įgyti pačią didžiausią įtaką partijos viduje. Anot A. Lukošaičio, ne visos partijos savo viduje yra demokratiškos, todėl didžiausią reikšmę veržiantis į partinio sąrašo priekį gali turėti ne asmens žinomumas visuomenėje, bet įgyta galia partijos viduje.

„Galima sakyti, kad partinės organizacijos neatitinka tikrų demokratiškumo, atvirumo kriterijų. Labai dažnai galia, politinė įtaka organizacijoje lemia labai daug. Su partijos demokratiškumu ir atvirumu visuomenei tai turi nelabai ką bendra. Ne vienoje partinėje organizacijoje galima pastebėti tam tikrą uždarumą, kai kur partijos viršūnės ypatingai bent iki šiol ir lemdavo tam tikros partijos pozicijas, apsisprendimą, lemiamų ar stresinių situacijų atvejais, kaip kad ir sudarinėjant rinkimų sąrašus“, - svarstė politologas.

Bet, A. Lukošaičio nuomone, šiais metais matyti tam tikrų atvirumo apraiškų, kai visuomenei nuteka partijų kruopščiai slėpti negalutiniai kandidatų sąrašai, iš kurių matyti, kaip kinta vieno ar kito politiko reitingas partijos viduje. „Tas yra labai sveika“, - sako A. Lukošaitis.

Atpažįstami veidai atneša daugiau balsų

Ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius sako, kad nepaisant Seimo ar jame dirbančių parlamentarų populiarumo žemumų, partijos atsižvelgia į tai, kad bet kokiu atveju jie yra regimi viešojoje erdvėje, nuolat komentuoja priimamus sprendimus, dalyvauja laidose.

„Akivaizdu, kad juos visus, kad ir kokie jie būtų - geri ar blogi, vis tiek atpažįsta. Geriau dėti kad ir blogą, bet atpažįstamą žmogų negu visiškai nežinomą. Čia yra vienas principas komunikacijoje: žmogus arba perka, arba balsuoja rinkimuose už tą, kurį yra jau matęs ir turi kažkokią nuomonę. Jeigu žmogus, gal jis natūraliai yra ir geras, nuoširdus ir tvarkingas, bet jeigu jo neatpažįsta, automatiškai jam tikėtis kažkokių perspektyvų neverta“, - DELFI aiškino L. Ulevičius.

Tačiau kartu jis pridūrė, jog partijose, veikiausiai nėra geresnių kandidatų už esamus Seimo narius, todėl jos nepaiso fakto, kad Seimo ar parlamentarų darbu gyventojai ne visuomet yra patenkinti.

Be kita ko, ryšių su visuomene ekspertas taip pat skeptiškai įvertino partijų vidinę demokratiją. Pasak jo, kai kuriose jų paskutinį žodį taria „konjunktūra“, vadai, o pati organizacija yra tarsi „uabas“, kuriame lyderių nuomonė yra svarbiausia.