Savivaldybės tarybos nariai sutinka, kad taip skaičiuoti mokestį nelogiška - apartamentuose gyvenantis viengungis tikrai neprišiukšlina daugiau už dviejų kambarių bute besiglaudžiančius keturis studentus.
Tačiau pakeisti galiojančios tvarkos nepavyksta.
Valdantieji du kartus šiemet siūlė mokestį už atliekas pradėti skaičiuoti pagal gyventojų skaičių, tačiau pasiūlymas nesulaukė pritarimo: projektas netobulas, nes esą neįmanoma nustatyti realaus gyventojų skaičiaus butuose.
Maišelių sistema
Šveicarijos sostinės Berno gyventojai už buitinių atliekų tvarkymą susimoka prekybos centruose įsigydami specialius maišelius šiukšlėms.
Mėlynos spalvos maišeliai turi atspaudą su Berno kantono užrašu, parduodami pakuotėse po dešimt vienetų.
Galima įsigyti įvairios talpos maišelių - nuo 35 litrų iki 100 litrų. Pakuotė mažiausių maišelių kainuoja 7,5 franko (apie 15 litų). Talpesni maišeliai brangesni.
Mokestis už maišelius keliauja atliekų vežėjams, jie Berne, kaip ir Vilniuje - privatūs.
Į kitokius maišelius atliekų krauti Berne negalima.
Privačių namų gyventojai buitines atliekas, sukrautas į mėlynus maišelius, palieka prie savo kiemo vartų, daugiabučių gyventojai ir įstaigų darbuotojai - meta į konteinerius.
Gyventojų palikti maišeliai su atliekomis surenkami du kartus per savaitę, o iš parduotuvių ar įstaigų centrinėse miesto gatvėse - kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį.
Į specialius maišelius kraunamos tik buitinės atliekos, visos kitos šiukšlės - privalomai rūšiuojamos. Už išrūšiuotą popierių, stiklą ir plastmasę nereikia mokėti, tačiau gyventojai patys turi pristatyti atliekas į surinkimo punktus, kurie yra išdėstyti visame mieste, taip pat prie prekybos centrų.
Tokiu būdu gyventojai suinteresuoti rūšiuoti šiukšles: atskyrus buitines atliekas joms reikia mažiau maišelių. Be to, gyventojai stengiasi į vieną maišelį sutalpinti kiek įmanoma daugiau šiukšlių.
Ambasadorius: prisitaikyti nesunku
„Prisitaikyti prie tokios tvarkos nėra sunku, nes tu matai, kad taip daro visi ir jeigu ką nors padarysi kitaip, kaimynai iš karto tau pasakys, patars kaip daryti teisingai. Pavyzdžiui, stiklo butelių krauti į maišus negalima - jeigu kaimynas pamatys, kad taip darai, būtinai perspės.
Jeigu paliksi nestandartinį maišą su atliekomis, darbininkai jo nepaims ir šiukšlės liks gulėti prie tavo vartų“, - DELFI pasakojo Berne reziduojantis Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje Vytautas Plečkaitis.
Jo teigimu, už netinkamą atliekų tvarkymą mieste numatytos didelės baudos.
Anot ambasadoriaus, todėl gatvės ir kiemai Šveicarijoje švarutėliai: „Žinoma, daug reiškia ekologinis žmonių auklėjimas nuo mažų dienų ir suvokimas, kad teršdamas aplinką, terši savo kraštą, darai jį nemaloniu gyventi sau ir kitiems. Šveicarija garsėja kaip turistų šalis, o turistams nejauku lankytis ten, kur nešvara ir netvarka“.
J.Imbrasas: tokios tvarkos siekiame
Vilniaus meras „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Juozas Imbrasas DELFI pareiškė, kad Vilniaus valdžia siekia mieste įvesti panašią atliekų tvarkymo sistemą, kokia yra Berne ir kituose Europos miestuose.
„Bet kol kas reikia link jos judėti etapais. Visų pirma, mėginame įveikti buitinių atliekų tvarkymo, išvežimo kompanijų pasipriešinimą. Norime, kad buitinių atliekų išvežimas būtų apskaitomas naujai, tai yra, būtų mokama ne už būsto kvadratinį metrą, bet už asmenį. Juk šiukšles „gamina“ ne kvadratiniai metrai, bet žmonės“, - teigė J. Imbrasas.
Pasak jo, reikia laiko, kol gyventojai pripras rūšiuoti buitines atliekas. Merui atrodo, kad toks pratinimas jau sėkmingai vyksta.
„Po to, tikiuosi, Vilniuje atsiras tokia pat sistema kaip ir Berne, Briuselyje ir kituose didžiuosiuose Europos miestuose. Turėsime kelių spalvų maišelius. Matinį baltą neperšviečiamą - maisto atliekoms, mėlyną skaidrų - plastikui, skardinėms ir pakuotėms, geltoną - popieriui ir kartonui, žalią - medžio atliekoms, lapams, žolei, šakoms.
Tokie maišeliai turėtų būti pardavinėjami prekybos centruose. Be to, prie savivaldybės galėtų būti įsteigta buitinių atliekų kontrolierių tarnyba, kuri tikrintų prie būstų paliekamus maišus ir, jei aptinkama pažeidimų rūšiuojant atliekas, būtų skiriamos baudos“, - DELFI sakė Vilniaus meras.
Vilniaus miesto savivaldybės socialdemokratų (LSDP) frakcijos narė, kelias sostinės daugiabučių namų administravimo įmones valdančios bendrovės akcininkė Jūratė Žeimienė įsitikinusi, jog pirmiausiai turi pasikeisti vilniečių mąstymas, tik tada galima galvoti apie „šveicarišką“ tvarką.
„Kiekviena šalis tvarkosi taip, kaip jai atrodo geriausiai, turi savo tradicijas. Manau, mums pradėti taikyti tokią atliekų surinkimo sistemą, kokia yra Šveicarijoje dar per anksti - iš pradžių turėtų pasikeisti žmonių mentalitetas. Be to, maišelius turėtų pirkti ne tik gyventojai: kažin, ar šiandien privačios firmos, advokatų kontoros sutiktų jų ieškoti gastronomuose“, - sakė J. Žeimienė.
DELFI primena, jog Vilniuje prie daugiabučių jau daugiau nei 3 metus stovi antrinių žaliavų konteineriai, tačiau atliekų rūšiavimo sistema iki šiol sulaukia daug priekaištų. Dalis gyventojų apskritai nerūšiuoja atliekų, nes įtaria, kad atliekas tvarkančios įmonės surūšiuotas antrines žaliavas nugabena į bendrą sąvartyną.
Vilniaus miesto savivaldybė šiemet ketina teikti paraišką Europos Žaliosios sostinės apdovanojimui gauti.