„Suprantama, alimentai, ir „sekmadieninis” ar tik „šventinis” tėvas daugeliui vaikų po šeimos skyrybų liko. Tačiau paprastai kasdieniniame vaiko gyvenime tokio tėvo vaidmuo itin sumenksta“, - pastebi G. Navaitis.
Jis pateikia tėvų apklausos duomenis, jų atsakymus į klausimus, ar jie nenorėtų ko nors daugiau? Gal jiems patiktų žymiai reikšmingesnė vieta vaikų gyvenime?
Ką vyrai mano apie tėvystę?
Neseniai buvo apklausta apie 1,5 tūkst. Lietuvos vyrų. Domėtasi jų nuomone apie vyriškumą ir tėvystę, vyro vaidmeniu šeimoje ir ugdant vaikus.
„Regis, daugeliui vyrų atrodo, jog šioje srityje didesnių permainų nereikia“, - sako psichologas.
28 proc. apklaustųjų pritaria įstatymui dėl tėvystės atostogų ir mano, kad jis padėtų tėvui geriau pažinti savo vaiką, išlygintų vyrų ir moterų indėlį, prižiūrint kūdikį.
Tačiau vyrų, kurie dėl įvairiausių priežasčių nepritaria tėvystės atostogoms ar neturi dėl jų aiškios nuomonės, yra beveik dvigubai daugiau nei pritariančių.
Pasak G. Navaičio, kas penktas iš tirtų vyriškių paaiškino nepritarimą tėvystės atostogoms tradiciniu pareigų šeimoje paskirstymu. Jų nuomone, vyras turėtų aprūpinti šeimą, o žmona tvarkyti šeimos buitį ir prižiūrėti vaikus: „Apklausa parodė, kad tėvo pareigas ir vaidmenį šeimoje daugelis vyrų suvokia labai supaprastintai.
Du penktadaliai mano, jog vyras visų pirma turi aprūpinti vaikus, nors kas dešimtas prisiminė, kad vaiką dar reiktų ir mylėti… O apie tai, kad su vaiku reikėtų bendrauti, užsiminė vos 3 proc., kad būti jam pavyzdžiu - vos 5 proc. vyrų.
Įdomu, kad apie 1,5 proc. apklaustųjų drąsiai nurodė tokias tėvo pareigas, kurios tikrai jų nenuvargintų: atsakė, kad tėvas turėtų atsiminti vaikų vardus ar aplankyti juos per gimtadienį”.
Geras tėvas, bet ne „tikras“ vyras
Apklaustiesiems buvo pateikti du klausimai, kuriais prašyta įvertinti, kiek jie patys yra vyriški, t.y., kiek atitinka jų pačių aprašytą „vyriškumo standartą”. To paties teirautasi ir apie tėvystę.
„Įdomu tai, kad Lietuvos vyrai savąjį vyriškumą vertina prasčiau, nei sugebėjimą būti tėvu. Tik kas ketvirtas (23,5 proc.) manė, kad yra tikrai toks, kokiu ir turėtų būti vedęs vyras. Tačiau tie patys vyrai save kaip tėvus vertino pastebimai geriau: įsitikinusių, jog pilnai atitinka reikalavimus, kurie keliami tėvui, buvo arti trečdalio (32,6 proc.)“, - teigė G. Navaitis.
Pasak jo, panašios ir itin neigiamai vertinusių savąjį vyriškumą bei tėviškus gebėjimus nuomonės: manančių, kad jie visiškai nepanašūs į „tikrus vyrus”, nebuvo daug, tačiau net penkis kartus daugiau nei tų, kurie teigė, jog visiškai nesugeba būti geru tėvu.
„Keistoki kai kurie vyrai, - padarė išvadą psichologas, - mano, jog būti „tikru vyru” nesugeba, bet tėvu, kuris taps vaikams vyriškumo pavyzdžiu, gali būti. Mano, kad reikia stengtis dėl šeimos ir vaikų, pasiryžę dieną naktį dirbti, kad vaikus aprūpintų ir išmokslintų, bet net neplanuoja su jais artimiau bendrauti“.
