Lietuvos istorijos instituto darbuotojas Gediminas Vaskela DELFI pasakoja, kad konsesijos būdu Kaune pastatytą elektrinę išnuomojus Belgijos bendrovei, ši 1930 metais pastatė dar vieną jėgainę Petrašiūnuose ir už elektrą iš lietuvių norėjo gauti 1,20 Lt/kWh, o vienu metu net1,35 Lt/kWh.
Istorikas atkreipia dėmesį, kad tai buvo ypač didelė kaina, nes 1939 metais vidutinis darbininko atlyginimas buvo apie 98,75 Lt.
Galima paskaičiuoti, kad už vidutinį atlygį buvo galima nusipirkti maždaug 87 kWh elektros, tuo tarpu latvis už vidutinį mėnesio uždarbį galėjo įsigyti 223 kWh, estas – 274 kWh.
Elektra buvo prieinama tik turtingesniems, o ypač turtingi galėjo sau leisti turėti ir šaldytuvą.
„Persiutusi liaudis ėmė boikotuoti ir paskelbė nenaudosianti elektros. Elektros vartojimas buvo labai menkas, ji buvo naudojama dažniausiai tik apšvietimui. Taigi boikoto metu buvo galima ir žvake, ir žibaline lempa pasišviesti, tais laikais žmonės nepernelyg išpaikę buvo", - pasakojo G. Vaskela.
Istorikas primena, kad 1933 balandžio 23 d. pradėtas elektros naudojimo boikotas tęsėsi savaitę.
Šiam gyventojų judėjimui vadovavo advokatas Rapolas Skipitis. Boikotas atšauktas tik sumažinus elektros kainą iki 82 ct/kWh. Istoriko duomenimis, boikoto dienomis elektros nenaudojo ne tik paprasti gyventojai, bet ir Kauno miesto savivaldybė, Prezidentūra.
„Belgus irgi galima suprasti. Jie išleido savo vieną kitą milijoną ir norėjo skubiai susigrąžinti. Mūsų anos Vyriausybės boikotų, streikų, judėjimų tiesiog perkūniškai bijojo, taigi savo sprendimu sumažino elektros kainą iki 82 ct/kWh", – sakė G. Vaskela.
Jo teigimu, nors ir sumažinta, tačiau lietuvių už elektrą mokama kaina lyginant su latvių ir estų išlaidomis vis tiek liko „žvėriška".
„Jaunimas daužė langus, jeigu vakare kas nors šviesą užsidegdavo", – apie to meto įvykius ir boikotą DELFI pasakojo Kauno technologijos universiteto docentas, energetikas Anzelmas Bačauskas.
Jo duomenimis, Petrašiūnuose pastatytos elektrinės kainos apskritai buvo vienos didžiausių Europoje.
Lietuvoje elektros buvo pagaminama gerokai mažiau nei kaimyninėse šalyse. Lietuvoje 1939 m. vienam gyventojui teko 39 kWh pagamintos elektros, Latvijoje – 124 kWh, Estijoje (1940 m.) – 187 kWh.
