Pagrindai: Dienos kaloringumas – apie 600-800 kilokalorijų (nesilaikant dietos, paprastai per dieną suvartojama 2500-3500 kilokalorijų). Paros racione dažniausiai būna 2 apelsinai, puodelis arbatos ar kavos be cukraus, 1 kiaušinis, 80 gramų ant grotelių keptos jautienos ar žuvies be riebalų, lėkštelė liesos varškės ir vaisių salotos iš greipfrutų bei ananasų.
Poveikis: Per savaitę vidutiniškai numetami 5 kilogramai.
Trūkumai: Jei nustojate laikytis dietos, svoris grįžta vos ne akimirksniu – ir dar didesnis nei buvo. Medikai rekomenduoja nesilaikyti Holivudo dietos dažniau nei du kartus per metus, nes kitaip pasekmės gali būti gana rimtos, sutriks medžiagų apykaita, padidės kraujo krešėjimas, pradės formuotis trombai.
Vegetarizmas
Pagrindai: Enciklopediniai žodynai nurodo, kad vegetarizmo šalininkams vienintelis vartoti tinkamas yra išskirtinai augalinės kilmės maistas. Iš raciono išbraukiami visi gyvulinės kilmės produktai: mėsa, paukštiena, žuvis, pieno produktai ir kiaušiniai. Bet tokių tikrų vegetarų yra ne taip jau ir daug.
Labiausiai paplitęs yra laktovegetarų ir ovolaktovegetarų mokymas. Pirmieji leidžia maistui vartoti pieno produktus, antrieji – kiaušinius ir pieno produktus. Tokia dieta organizmą aprūpina viskuo, ko jam reikia – taip pat kalciu ir vitaminu B12, kurių augaliniuose produktuose nėra, todėl jos laikytis galima ilgą laiką. Iš tikrųjų vegetarizmo ribos šiais laikais yra gana neaiškios. Tas, kas retkarčiais valgo ne tik kiaušinius ar pieno produktus, bet ir žuvį, taip pat gali būti vadinamas vegetaru.
Poveikis: Jei anksčiau augalinio maisto šalininkais būdavo tampama dėl religinių ar kokių nors kitokių įsitikinimų, tai šiais laikais žmonės vegetarais tampa dėl medicininių rodiklių, taip tikėdamiesi pataisyti savo sveikatą. Daugelis tyrimų iš tikrųjų patvirtina tokios dietos teisingumą – bet ne griežtos, o laktovegetariškos.
Mokslininkai pažymi, kad vegetarams rečiau būdinga hipertenzija, širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimai, kraujyje mažiau cholesterino. Beje, griežtos vegetariškos dietos medicininiais tikslais beveik nepritaikomos, išskyrus trumpalaikes dietas, kurių tikslas – stumtelėti organizmą link masės pertekliaus mažėjimo. O štai dietos „su polinkiu į vegetariškumą“ skiriamos ganėtinai dažnai. Pavyzdžiui, ovolaktovegetariška dieta skiriama dėl hipertenzijos ir aterosklerozės. Mėsos vartojimą taip pat derėtų riboti ir pagyvenusiems asmenims.
Trūkumai: Vegetariška dieta netinkama vaikams ir paaugliams. Jų organizmas auga ir formuojasi, o šiame etape riboti vitaminus, baltymus, amino rūgštis, kurias galima gauti tik su maistu, yra visiškai nerekomenduotina. Vegetariškomis dietomis nederėtų piktnaudžiauti ir nėščioms moterims bei jauniems, praktiškai sveikiems žmonėms. Jų maistas turi būti įvairus ir nėra jokio poreikio iš raciono šalinti mėsą.
Japoniška dieta
Pagrindai: Tai – mažai kaloringa (vidutiniškai – 700 kcal per dieną) dieta. Ji priskiriama griežtosioms dietoms. Pagrindinis akcentas – baltyminis maistas. Racione yra kiaušiniai, žuvis, mėsa, mineralinis ir virintas vanduo, kava. Tokia dieta sudaryta neįvertinant normalių organizmo mitybos poreikių. Ji išsiskiria mažu pagrindinių mikroelementų (kalio, magnio, kalcio, geležies) ir vitaminų (C, E, folio r.) kiekiu.
Visi šiai dietai priskiriami produktai turi būti vartojami laikantis griežto eiliškumo. Kitaip medžiagų apykaita nepasikeis ir jūsų svoris grįš iškart, kai tik nustosite laikytis dietos. Laikantis tokios dietos dviem savaitėms reikia pamiršti apie cukrų, druską, alkoholį ir miltinius patiekalus.
Poveikis: Japoniška dieta garantuoja greitą rezultatą, nes jos laikantis per savaitę numetami 3-5 kilogramai. Jos autoriai tvirtina, kad laikantis tokios dietos galima ne tik sulieknėti, bet ir pakeisti medžiagų apykaitą. Dėl šio poveikio jūsų svoris išliks stabilus bent 2-3 metus be kokių nors ypatingų pastangų.
Trūkumai: Kaip ir bet kokia kita mažo angliavandenių kiekio dieta, šioji gali sukelti angliavandenių badą, į ką vertėtų atkreipti dėmesį žmonėms su angliavandenių apykaitos sutrikimais – tokiems asmenims ši dieta yra griežtai draudžiama. Būtina kava – ir dideliu kiekiu – didina šios dietos pavojų asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Vyno dieta
Pagrindai: Ganėtinai egzotiška mitybos sistema, kuri šiais laikais turi nemažai šalininkų. Kasdieniame vyno dietos racione yra gausybė valgymų ir maisto produktų: pusryčiams – kiaušinis ir pomidoras, antriems pusryčiams (po 2 valandų) – obuolys, pietums (dar po 2 valandų) - varškė ir agurkas, ankstyvai vakarienei (po 3 valandų) – vyno taurė. Kitas vyno dietos variantas siūlo per dieną išgerti butelį raudono sauso vyno ir suvalgyti 3 žalius obuolius (arba pusę kepalo rupios duonos). Visa tai galima vartoti bet kuriuo paros metu, bet pageidautina, kad nebūtų juntami alkio priepuoliai. Tokios dietos laikymasis iš organizmo pašalins skysčių perteklių ir sulieknėsite pakankamai greitai. Dietos šalininkai sako, ji yra sveika širdžiai bei kraujagyslėms ir gali išvalyti organizmą.
Poveikis: Dieta leidžia numesti 3-5 kg per 3 dienas, bet visgi geriau jos laikytis ne darbo dienomis arba vyną minimaliais kiekiais vartoti po darbo.
Trūkumai: Tai yra monodieta, o tai reiškia, kad jos negalima laikytis ilgiau nei 3 dienas. Taip yra ne tik dėl nepakankamo organizmui būtinų medžiagų suvartojimo, bet ir dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.
Reikia atminti ir tai, kad alkoholiniai gėrimai yra ganėtinai kaloringi. Be to, jie turi savybę skatinti apetitą, o dėl to griebiamasi įvairiausios užkandos. Ir būtina žinoti, kad alkoholio sukeltas alkis yra apgaulingas.
Ledinukų dieta
Pagrindai: Kaskart, kai tik pajusite alkio jausmą, būtina sučiulpti ledinuką – iki pat galo. Norintieji savo organizmui tuo pačius suteikti ir naudos turėtų pirkti vitaminizuotus ledinukus vaistinėse. Iš viso per dieną sunaudojama apie 20-25 ledinukai. Saldūs vitaminizuoti ledinukai efektyviai atbaido apetitą.
Poveikis: Šios dietos besilaikiusiųjų teigimu, ji yra nuostabi: per pirmąsias dienas numetama nuo vieno iki pusantro kilogramo, o vėliau organizmas dar ilgai negali atsigauti po „cukrinio šoko“ ir toliau meta svorį. Tokiu būdu per savaitę ledinukų dietos galima be vargo atsikratyti 8 kilogramų.
Trūkumai: Normalaus maisto stoka kenkia skrandžiui ir žarnynui. Skrandžio sultys išsiskiria natūraliai reaguodamos į ledinukus, o virškinimo traktas neužsipildo – juk saldainiai ištirpsta burnoje. Sutrinka skysčių-druskų ir baltymų-riebalų apykaita.
Išvada: ledinukų dieta pavojinga sveikatai. Kraštutiniu atveju, jei labai norisi skubiai ir kardinaliai sulieknėti, galima pabandyti šios dietos laikytis tris dienas. Bet ne ilgiau! Po dietos grįžimas prie normalaus maitinimosi turi vykti laikantis tos pačios schemos, kaip ir baigus badauti. Yra ir dar vienas, saugesnis, ledinukų dietos variantas: pavyzdžiui, atsisakyti vakarienės ir ją pakeisti trimis ledinukais.
Tik faktai:
• JAV Nacionalinio sveikatos instituto atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad 98 proc. žmonių, besilaikančių dietų, po dietos pabaigimo priauga žymiai daugiau svorio nei numetė.
• Londono karališkojo koledžo (D.Britanija) medikai įrodė, kad riebalai, besikaupiantys po eilinės dietos baigimo, yra pavojingesni už įprastinius. Naujai sukaupti riebalai visų pirma kaupiasi pilvo srityje, greta vidaus organų, o ne tarp raumenų, ir po oda šonuose bei ant klubų. Pilvo taukinės riebalai nesunkiai patenka į kepenis bei kraujotaką, tokiu būdu žymiai padidindama mažo tankio lipoproteinų (dar vadinamų „bloguoju cholesteroliu“) koncentraciją. O tai yra tiesus kelias į aterosklerozę, infarktus ir insultus.
• Kai kurie žmonės mano, kad ypatingai efektyvios yra „negailestingos“, griežtos dietos. Tai ne daugiau nei mitas. Tokios dietos, kuriose nėra vietos angliavandeniams, iš organizmo šalina vandenį. Besilaikantieji tokių dietų greitai meta svorį ir mano, kad netenka riebalų. Deja, tai nėra taip.
• Prisiminkite, kad suaugusiam žmogui normalus lieknėjimo ritmas yra nuo 500 g iki 1 kg per savaitę. Greitesnis lieknėjimas sukelia stresą, kuris organizmą skatina kaupti riebalų atsargas, kai tik atsiranda tokia galimybė.
• Praktiškai visos priemonės lieknėjimui yra skirtos sveikiems žmonėms. Kai kuriose populiariose riebalų deginimo priemonėse yra medžiagų (pavyzdžiui, kardamono), kurios sergantiems širdies ligomis gali sukelti širdies aritmiją, tachikardiją ir panašiai. Tie, kurie ne kartą bandė laikytis dietų svoriui mesti pažymėjo, kad kaskart svorį mesti būna vis sunkiau. Organizmas prisimena dietas kaip ekstremalų išbandymą ir kaskart vis stipriau jam priešinasi.
