Eltos žiniomis, buvusią sportininkę pastaruoju metu kamavo stipri depresija. „Šį pirmadienį ji turėjo vykti pas gydytoją. Ryte dar kalbėjomės, tačiau vidurdienį ji į telefono skambutį nebeatsiliepė“, - Eltai pasakojo taip pat Italijoje gyvenanti Z. Urbonaitės sesuo Gražina. - Nuo mažų dienų ją nuolat supo žmonės, o pastaruoju metu to nebuvo. Jau anksčiau pastebėjau, kad Zitai reikia pagalbos. Ne kartą kalbėjome, kad jai reikia nuvykti pas gydytoją“.
Šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl Z. Urbonaitės palaikų pargabenimo į gimtuosius Šiaulius.
Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius Antanas Taučius antradienį pokalbyje su DELFI sunkiai rinko žodžius.
„Kol kas nieko konkretaus nežinome. Su treneriu Valerijumi Konovalovu trumpai kalbėjome, kai jis gavo šią liūdną ir baisią žinutę iš Italijos. Zitą prisimename tik iš gerosios pusės. Nors ji pati svarių pergalių neiškovojo, bet labai daug padėjo ir Editai Pučinskaitei, ir Dianai Žiliūtei, kai šios laimėjo „Tour de France“ (1998 ir 1999 m.), ir kitoms merginoms per pasaulio čempionatus.
Ji buvo labai atsidavusi Lietuvos komandai, padėdavo kiek galėdavo ir niekada nėra atsisakiusi atstovauti mūsų šalies nacionalinei rinktinei.
Zita tik užpernai atsisveikino su profesionaliuoju sportu, ištekėjo, vestuvėse dalyvavo dauguma Lietuvos dviračių sporto visuomenės. Zita kovo mėnesį pagimdė dukrytę, o štai dabar tragedija. Sunku pasakyti, kodėl Anapilin išeina geriausieji. Tai milžiniška netektis visam Lietuvos dviračių sportui“, - DELFI sakė A. Taučius.
E. Pučinskaitė negalėjo patikėti draugės netektimi.
„Liūdnos mintys, daug puikių prisiminimų, negaliu ir nenoriu patikėti tuo, kas įvyko. Aš pirmadienį vėlai sugrįžau iš varžybų Prancūzijoje. Jų metu su Zita buvome susisiekusios žinutėmis ir ji prašė informuoti apie lenktynes, kuriose pati dalyvavo daugybę kartų ir pažinojo visus organizatorius. Todėl nuojautos apie gręsiančią nelaimę nebuvo“, - DELFI susijaudinusi antradienį kalbėjo E. Pučinskaitė.
„Bet toks gyvenimas. Kartais gyvendamas šalia kaimyno nežinai, kas vyksta jo kieme. Mes su Zita buvome labai artimos, todėl nekilo jokių įtarimų, kad viskas gali baigtis tokia tragedija. Atrodo jos gyvenime turėjo atsitikti kažkas netikėto, staigaus ir spontaniško. Gal tai pogimdyvinės krizės pasekmė?“.
„Zitos indėlis į Lietuvos dviračių sportą didžiulis. Aš, Zita ir D. Žiliūtė kartu sportavome ilgus metus ir Zita paaukojo visą save. Ji suprato, kad dviračių sportas yra kitoks. Lenktynes pradeda 100 dviratininkių, o nugali tik viena. Tų nugalėtojų yra nedaug ir joms būtinos pagalbininkės, kokia ir buvo Zita. Ji aukojo visą širdį, karjerą, kad pergales iškovotų komandų lyderės. Ją mylėjo visas dviračių sporto pasaulis. Dėl gerumo, noro visiems padėti, ramaus ir nuotaikingo charakterio“, - pokalbyje su DELFI prisiminė E. Pučinskaitė.
„Zita visada buvo tokia optimistė, todėl ir sunku patikėti šia nelaime. Su Zita buvo gera būti kartu, bendrauti ir keliauti. Zitą savo komandose ir klubuose norėjo matyti visos pajėgiausios dviratininkų ekipos, bet ji buvo ištikima tam vieninteliam italų klubui, kuriame pradėjo karjerą užsienyje“.
„Zitos žūtis – didžiulė netektis Lietuvos dviračių sportui, kuriame ji paliko ryškų pėdsaką“, - konstatavo E. Pučinskaitė.
1973 metų rugsėjo 3 dieną gimusi Z. Urbonaitė sportininkės kelią pradėjo Panevėžio dviračių sporto klube „Fortūna“. 1997 metais ji išvyko į Italiją ir devynerius metus atstovavo šios šalies klubui „Safi-Pasta Zara“. Z. Urbonaitė daug metų atstovavo ir Lietuvos rinktinei. Ji pati neiškovojo skambių pergalių, tačiau pasiaukojančiu darbu padėdavo laimėti komandos draugėms.
1999 metų „Giro d'Italia“ lenktynėse ji tris dienas vilkėjo rožinius lyderės marškinėlius, 2000 metais ji laimėjo Šveicarijoje vykusių lenktynių „Tour de Suisse“ etapą, o 2002 metais tapo Lietuvos čempione.
