“Vyrai kitaip nei moterys - jei tik kas, tuojau puola dejuoti. O man bet koks negalavimas praeina per porą dienų, - ištarė Eglė. - Prieš kelias dienas pasijutau it vaikas, nes užkilus temperatūrai iš lovos nesikėliau porą dienų.
Matyt, per žiemą organizmas nusilpo ir teks gerti dilgėlių arbatos. Organizmas yra tobulas ir gali tiek, kad mes net nenumanom. Todėl maisto derinimas tėra smulkmena... Manau, suvalgius mėsos ir bulvių, pasaulis neapsivers aukštyn kojom. Svarbu pavalgyti pusryčius. Be vakarienės galima ir apsieiti, o geriausia valgyti kas keturias valandas.
Niekada nesilaikiau dietų, užtat sportavau - kiekvieną dieną po pusantros valandos. Ir taip gerą dešimtmetį. Turėjau net grupę bendraminčių merginų... ”
...dilgėlių arbata
“Iš mano keturių vaikų viena duktė gimė vegetare, - švelniai nusišypsojusi Eglė pasakojo toliau. - Mano senelis, brolis - taip pat vegetarai. O aš esu mėsėdė, tačiau kai laukiausi, nuo mėsos net pykindavo, bet tik pagimdžiusi, iš karto suraičiau didžiulį gabalą. Dabar valgome daug špinatų, nes po žiemos jaučiasi geležies trūkumas, visa šeimyna geriame dilgėlių arbatą.
Pradėjus gydytis tabletėmis, taip užterši organizmą, kad po to jokios vaistažolės neveikia. Net stipriausi augaliniai antibiotikai - pelargonijos šaknis ir Islandijos kerpė”.
Pastebėjusi klausiamą žvilgsnį, stilistė paaiškino: “Nuo vaikystės domėjausi žolėmis. Buvau dešimties, kai mama nupirko knygą apie vaistinguosius augalus. Ji iki šiol mano mėgstamiausia. Mano močiutė buvo žolininkė. Eidavome su ja grybauti, o prisirinkdavome pilnus krepšius žolių ir tik retai grybų. Ir dabar braidydama po pievas savo mergaites mokau atskirti augalus, juos pažinti. Labai smagu, kai pievos kalbasi su tavimi.“
...”šaršalynas”
“Tėvai auklėjo griežtai ir sulaukus aštuoniolikos, per naujuosius pirmą kartą įpylė “ant dugno” šampano paragauti. O brolis iki šiol dar neragavęs alkoholio, - prisipažino Eglė, neneigianti, kad su saiku visko galima. - Bėda, kad ne visi tą saiką jaučia”.
Pati moteris sako negerianti stiprių alkoholinių gėrimų, nes nemėgsta būsenos, kai negali savęs kontroliuoti.
“Esu stipri ir prie manęs dažniausiai glaudžiasi silpnesni. Vienas parapsichologas sakė, kad turiu stiprų biolauką ir žinau, kaip padėti silpnesniam. Tiesiog reikia gyventi, - mintijo pašnekovė, neslėpdama, kad ir jai kartais prireikia vienatvės. - Juk namuose tikras “šaršalynas”, kurį pati susikūriau ir kurio labai troškau. O savo vienatvę atrandu automobilyje, kuris ir yra mano tvirtovė. Štai, nuvažiuoju prie upės, žiūriu į vandenį, ganau paleistas mintis”.
