Štai jūs pasistatėte mašiną prie kino teatro aikštelėje, o po filmo atrandate, kad vairuotojai susistatė mašinas papildoma - neleistina eile - taip, kad išvažiuoti jums nėra jokios galimybės. Arba jūs turite prasilenkti siaurame kelyje, o priešais - užsispyręs vairuotojas, jokiu gyvu nesiruošiantis užleisti moteriai kelią. Kartais išvažiavimą nuo namų jums blokuoja koks nors furgonas. Arba atsainus taksistas neskuba trauktis jums nuo kelio...

Visais šiais atvejais jūs tikriausiai tyliai ar garsiai keikiatės. Jei vairuotojas mašinoje yra, situacija paprastesnė: galima parodyti jam ženklą ranka, paspausti signalą, iškišti pro langelį galvą ir su juo pasibarti. Tačiau ką, jei vairuotojo nėra? Jūs laukiate ir nesulaukiate. Kelias užtvertas.

Praeina pusvalandis. Jums į galvą ateina tik viena mintis: pamatysiu aš šį vairuotoją - išdaužysiu jam snukį. Jūsų vaizduotė piešia ir fantastiškesnius vaizdus: kaip jūs taranuojate priešininko mašiną. Praduriate jam padangas... Tiesa, pagalvojate jūs, tokiu atveju jis dar ilgai neatlaisvins jums kelio. Jei situacija užsitęsia per ilgai, jūs šaltakraujiškai surenkate kelių policijos numerį.

Visais šiais atvejais jūs elgiatės teisingai. Iš tiesų fantazija - geras psichologinės gynybos mechanizmas. Iš tikrųjų reikšti jausmus geriau nei jų nereikšti. Ir tikrai kartais verta kreiptis pagalbos į policiją.

Tačiau kaip su jūsų siela? Ar jūsų siela nuo tokių susidūrimų praturtėja? Žinoma, rūpintis siela yra kunigo reikalas. Tačiau iki kunigo tokiais atvejais būna per toli, nebent jums užblokavo kelią šalia bažnyčios.

Jei kalba eina apie nuotaiką ir savijautą, tai sielos gyvenimas susijęs su jūsų nuotaika ir savijauta: kuo siela turtingesnė, tuo daugiau šansų sureaguoti į tokią situaciją išlaikant gerą nuotaiką ir gerą savijautą. O siela darosi turtingesnė nuo įprasminimo. Siela mėgsta prasmę.

Todėl prisiminkime, kad situacijos, iškylančios keliuose, yra įmanomos tik tuomet, kad mūsų šalyje yra nepaprastai daug automobilių. Jų buvo daug ir tarybiniais laikais - lietuviai buvusioje TSRS turėjo jų daugiausiai vienam gyventojui. Dabar jų pasidarė dar daugiau.

Vadinasi, jei jūs esate patriotė, užstatytas kelias išvažiuoti iš tikrųjų yra kaina už staigiai išaugusią jūsų ir kitų tautiečių materialinę gerovę. Žinoma, tai ne vienintelė kaina - jums ir mašina kainavo, ir remontai, ir degalai. Tačiau kas sakė, kad jūs mokėjote visą kainą?

Galbūt kaip tik tuo momentu, kai jūs pirkote savo pirmąją mašiną, jus vedė ne angelas, o velnias? Ir mašina jūsų tikriausiai ne su elektriniu varikliu? Vaikščiotumėte jūs sau ramiai pėstute - ir sveikesnė būtumėte, ir oro neterštumėte, ir problemų su pajudėjimu iš vietos nebūtų. Nenorite? Štai jums bausmė - šiuo atveju Dievas atsiuntė jums vairuotoją, blokuojantį jums kelią.

Kitą kartą susiruošdama į miestą gerai pagalvosite, ar nenuėjus jums pėsčiomis, ar nepersėdus jums, kaip kokiai olandei, ant dviračio.

Tačiau tai dar ne viskas. Visai gali būti, kad negalėjimas pajudėti iš vietos yra perspėjimas jums iš aukštai: prisimink, kad esi tik žmogus tarp žmonių. Jūs, tikriausiai, ilgai laukėte, nekantravote, pykote, ir nerasdavote sau vietos savo automobilyje? O po to nesusilaikėte ir susibarėte? Tai ką jums sako toks jūsų nekantravimas? Kad tai natūrali jūsų reakcija?

Ne, jūs konfliktų nemėgstate. Tačiau dabar išryškėjo, kad pykčio ir nekantrumo jūs turite pakankamai, kad ir kokia angeliška būtybe save laikytumėte. Tai gelbsti jus nuo savęs idealizavimo. Nes save idealizuojanti moteriškė po truputį praranda ryšį su tikrove. O konfliktai kaip tik nuleidžia jus ant žemės. Parodo, kad nesate vienintelė šiame pasaulyje, o aplinkui jus irgi žmonės. Jie irgi nori sau gyvybinės erdvės! Ką jūs sakote? Tegul ieško sau gyvybinės erdvės pagal taisykles?

Matote, jūs vėl perėjote į labai svarbią, antžmogišką sritį. Taisyklės juk apskritai yra antžmogiško prado pasireiškimas, nes jos galioja ne vienam žmogui, o visiems. Tačiau mes linkę pamiršti, kad visuomenė remiasi tvarka.

Jei nebūtų pažeidėjų, mes net ir neprisimintumėte, kad yra toks daiktas, kaip taisyklės. Nemandagus vairuotojas kaip tik priverčia jus labai gyvai ir aiškiai suvokti, kaip svarbu laikytis šiuo atveju, kelių eismo taisyklų. Ir jūs instinktyviai išdėstote tai šitam chamui.

Beje, tokie santykiai turi dar vieną įdomų atspalvį: jie yra karšti. Pagalvokite, kaip sparčiai jus apima susvetimėjimo, atšalimo ir žmogiškų ryšių trukumo pavojus. Na neužkliūtų jums šis vairuotojas - pravažiuotų pro šalį taip ir likęs anonimu. O jūsų tą dieną lauktų gerai aprūpinta vienatvė...

Susipykdama jūs pereinate į naujus - karštus santykius. Jūs ne viena! Pasaulis ne sterilus! Po neapykantos neretai slypi meilė, todėl visai gali būti, kad su jums trukdančiu vairuotoju jūsų laukia šis bei tas įdomaus. Ką? Jums tokie nepatinka ? Nes jis chamas, cinikas ir kiaulė?

Neskubėkite: nemaža dalis pažinčių prasideda būtent taip: jie vienas kitam nepatiko. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad už chamo, ciniko ir apskritai kiaulės kaukės slypi žmogiškas veidas. Netgi labai gražus. Ir užsidega interesas, džiaugsmas, meilė.

Ir pagaliau: kas jums sakė, kad danguje nebuvo numatytas jūsų priverstinis laukimas? O ką jei be šito jūsų lauktų kur kas liūdnesnis likimas? Na, neužblokuotų jums kelio, suspėtumėte jūs visur anksčiau. O pakeliui jūsų lauktų siaubinga avarija. Ką nors partrenktumėte ar jus partrenktų.

O gal susidurtumėte su kokiu nors bepročiu. Tai ne, jūsų angelas sargas tai numatė ir apdairiai užblokavo jums kelią. Truputį pasinervinote, tačiau išvengėte kitokio (galbūt tragiško) likimo.

Tai štai. Prasmė jūsų atveju, žinoma, ne visai liko aiški, tačiau jūs įsitikinote, kad ji yra? To ir reikėjo. Gero jums kelio.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją