Šią savaitę M.Pliseckja ir R.Ščedrinas vėl pravėrė savo erdvių namų, apsuptų smaragdinės žalumos ir kvepiančių žiedų, duris. Atgimusios gamtos metą ypač mėgsta legenda tapusi visų laikų garsiausia Rusijos balerina.
Geriausia vieta kurti
Ant aukšto ežero kranto baltuojanti vila – neįveikiama garsių kūrėjų tvirtovė. Čia neįžengia jokio prašalaičio koja, lankosi tik patys artimiausi žmonės.
Didelę sodybą patikimai saugo tvora, ištikimi sargai – du šunys ir artimiausi kaimynai. Niekam nevalia drumsti menininkų gyvenimo.
Kozelkiškės kompozitoriui R.Ščedrinui – geriausia vieta pasaulyje kurti. Čia ne taip greitai bėga laikas ir netrikdoma ramybė dovanoja įkvėpimą.
Dažnai visą vasarą kompozitorius praleidžia begalinės ramumos ir įstabios gamtos prieglobstyje.
Prie grakštaus lyg gulbė balto rojalio erdviame kambaryje išsilieja jo naujausių kūrinių melodijos.
Elegantiška žvaigždžių pora
Garsioji pora – pasaulio žmonės, ir sunku pasakyti, kur iš tikrųjų jų namai: Kozelkiškių kaime, Maskvoje ar Miunchene.
Vos grįžę iš Suomijos į mylimas Kozelkiškes, nespėję gerai pailsėti menininkai trečiadienio pavakarę išsirengė į Vilnių. Į Operos ir baleto teatrą žiūrėti R.Ščedrino baleto „Ana Karenina“.
Abiem šis kūrinys labai brangus. Šį baletą R.Ščedrinas 1972-aisiais paskyrė savo gyvenimo moteriai Majai, ji buvo ir premjeros choreografė.
Liauna, trapi, elegantiška moteris juodais dideliais akiniais įsikibusi į parankę solidžiam šviesaus veido vyrui, regėjos, išėjo pasivaikščioti.
Sunku iš pirmo žvilgsnio įtarti, kad tai – pasaulio garsenybės.
M.Pliseckaja atrodė kažko susirūpinusi, susimąsčiusi. Tačiau vos priartėjusi prie Operos ir baleto teatro ji bemat tapo žvaigžde – švytinti, tiesi, tokia, nuo kurios neįmanoma atitraukti žvilgsnio.
Žvarbsta nuo šalto pavasario
Dar nepasiekusi teatro durų pora įpuolė į pažįstamų, kolegų glėbį.
„Mes tik dvi dienas Lietuvoje, bet greitai vėl išvažiuojam. Be galo kupinas įvykių gyvenimas“, – stebėjosi M.Pliseckaja.
Baleto žvaigždė juokavo, kad greitai susipainios, kur ji buvo – miestai ir šalys keičiasi, lekia lyg kaleidoskope.
„Per pusantro mėnesio aplankiau Tokiją, Pekiną, Budapeštą, Belgradą. Buvome kviečiami ir dėl mano, ir dėl vyro kūrybos. Tik visur, ne vien Lietuvoje, šalta. Šį pavasarį dar nebuvau nusivilkusi palto. Aš kenčiu dėl šalčio ir žvarbos“, – kerimai šypsojosi M.Pliseckaja.
Skubėjo į savo spektaklį
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas prisipažino, kad buvo įpuolęs į labai keblią padėtį.
Tą pačią dieną, kai rodoma „Ana Karenina“, M.Pliseckaja ir R.Ščedrinas netikėtai pranešė, kad atvažiuoja į spektaklį.
„Bilietai parduoti 110 procentų, tai yra – ir stovimi, turėjau bemat surasti vietas ypatingiems svečiams“, – sakė teatro vadovas.
„Ana Karenina“ nebuvo premjerinis spektaklis, tačiau šio baleto kūrėjas kompozitorius R.Ščedrinas ir jo gyvenimo mūza Maja niekada nepraleidžia progos Lietuvoje jį vėl pamatyti.
Namai – ir lėktuvuose
Netikėtumai šiai garsiai porai yra įprasti. Dviejų ryškių ir talentingų asmenybių šeima nemėgsta viešumos, todėl beveik neįmanoma sužinoti, kada jie Lietuvoje, o kada – kurioje nors pasaulio šalyje. M.Pliseckajos ir R.Ščedrino privatus gyvenimas yra absoliutus tabu visiems, išskyrus mažas išimtis.
„Man sako: kodėl tiek mažai būnate Maskvoje, arba – kodėl jūs ne Miunchene? Kur aš daugiausia būnu? Tikriausiai ore“, – grakščiu išpuoselėtu artistišku mostu žaismingai palydi savo žodžius primabalerina.
Intensyvūs kūrybiniai reisai lėktuvus pavertė dar vienais poros namais.
Vila su baseinu
„Lietuvoje mes dirbame. Ir gyvename. Iš tiesų sunku pasakyti, ar daugiau dirbame, ar gyvename. Žinote, Kozelkiškėse labai gera dirbti Ščedrinui. Čia ramu, tikras rojus. Čia jis parašė pastarųjų metų savo kūrinius“, – džiaugėsi ramybės oaze lietuviškuose savo namuose M.Pliseckaja.
Šį rojų garsioji pora atrado daugiau nei prieš 25 metus. Tačiau sovietiniais metais nebuvo leidžiama statyti taip, kaip norėjo baleto žvaigždė.
Vis dėlto M.Pliseckajai buvo padaryta išimtis. Kaime iškilo ne paprastas privatus gyvenamasis statinys pagal sovietinius standartus, bet namas su veidrodžiais blyksinčia šokių repeticijų sale ir baseinu.
Būstą teko pertvarkyti
Vis dėlto nei architektūra, nei statyba nebuvo kuo nors ypatinga. Namą ir tuneliu sujungtą priestatą suprojektavo jaunas, tik pradėjęs karjerą Trakuose architektas. Buvo statoma iš Vievyje gaminamų gelžbetonio plokščių, kurios, kaip vėliau pasirodė, labai traukia drėgmę. Tiesa, statybininkai mažiau tinginiavo ir gėrė, o dirbo, kas tuomet buvo dar neįprasta.
Priestate prie gyvenamojo namo buvo įrengta erdvi repeticijų salė M.Pliseckajai, baseinas, pirtis. Baleto žvaigždė į ją eina tuneliu, nešaldama lauke.
Maždaug prieš penkerius metus vila buvo rekonstruota – apšiltintos sienos, perdengtas stogas, įrengtas židinys. Tačiau stulbina ne architektūra, o įstabus ją supantis kraštovaizdis.
Keturi namų kampai čempionei
Garsioje, bet prašalaičiams nepasiekiamoje sodyboje galima išvysti ir šiltnamį, daržovių lysvių. Argi tuo rūpinasi baleto žvaigždė Maja?
Ne. Tai namų ekonomės ir, galima sakyti, gyvenimo Lietuvoje vadybininkės Natalijos rūpestis. Įžymybių pora be šios energingos moters – lyg be rankų.
Trakiškė Natalija Kalašnikova – praeityje garsi baidarių irkluotoja, buvusi pasaulio čempionė. Ji rūpinasi viskuo, kas reikalinga buičiai ir būčiai.
M.Pliseckaja Natalijai patiki visus keturis namų kampus ir didžiuodamasi vadina jų dizainere. Natalijos vyras Eugenijus Sokolovskis atlieka vyriškų rankų reikalaujančius darbus.
Šeimininkų laukia kasdien
Sodyboje talkina ir artimiausias įžymybių kaimynas Jonas Bartkevičius. Pro Bartkevičių sodybos kiemą tenka pravažiuoti, kad pasiektum baleto žvaigždės ir žymaus kompozitoriaus valdas. Apsauga nuo nepageidaujamų įkyruolių – visiška.
Ir tuo metu, kai baltoje viloje nėra jos šeimininkų, čia tvarkosi Natalija. Moteris nė sekundei nesiskiria su mobiliuoju telefonu. Ji bet kurią akimirką iš bet kurio pasaulio taško gali išgirsti gerai pažįstamus balsus: „Mes atvažiuojam.“
Žavisi kaimynės gėlėmis
Panirę į kaimo ramybę M.Pliseckaja ir R.Ščedrinas neatsitveria aklinomis tylos sienomis. Juos gana dažnai gali sutikti vaikštinėjančius Trakuose ar Vilniuje.
Kozelkiškių kaimo gyventojų visiškai nestebina, kad baleto žvaigždė vilki paprastą striukę ir kartais avi guminius batus. Primabaleriną su puantais jie yra matę tik per televizorių.
Baleto žvaigždė Maja nėra atlapaširdė, bet nevengia pabendrauti su kaimynais. Dažniausiai ji užsuka į paprastų kaimiečių Jono ir Marijonos Karpičių sodybą. Garsiąją baleriną žavi M.Karpičienės su meile puoselėjomos gėlės. Atsisėdusi ant suoliuko baleto žvaigždė išgeria su šeimininke kavos, pasikalba. Ir namo grįžta su dovanota puokšte jos mylimų kaimo darželio gėlių. M.Pliseckajai labai patinka M.Karpičienės auginamos nasturtos, jurginai ir astros.
Nuo natų – prie meškerės
R.Ščedrinas atokvėpį nuo kūrybos randa žvejyboje.
Iš savo namų nusileidęs nuo kalniuko kompozitorius prie tiltelio sėda į medinę valtelę. Strėvio ežere puikiai kimba lydekos ir ešeriai.
Žvejybos ypatumais R.Ščedrinas pasidalija su taip pat užkietėjusiu žveju – Karpičių sūnumi Stasiu, atvažiuojančiu pas tėvus iš Trakų.
Stasys sako, kad šiame ežere gausu įvairių žuvų – ungurių, karšių, stambių, net iki 8 kilogramų, lydekų. O su R.Ščedrinu, paprastu ir mielu kelis dešimtmečius pažįstamu žmogumi, pasikalba ne tik apie žvejybą
Paslaptinga šokio mistika
Pasaulio baleto legendą M.Pliseckąją išgarsino daugeliui lig šiol nepamirštamas „Mirštančios gulbės“ šokis. Tik po jo buvo garsioji „Karmen“, „Ana Karenina“ ir kiti įspūdingi kūriniai.
Pirmąkart Mirštančiąją gulbę jaunutė mergaitė sušoko 1942-aisiais ligoninėje besigydantiems Antrojo pasaulinio karo kariams. Balerinos sijonėlis buvo pasiūtas iš marlės, kuria buvo tvarstomi sužeisti kareiviai. Jį kruopščiai iškrakmolijo mama. Paskutinį kartą pasaulio baleto žvaigždė šį šokį atliko 1996-aisiais Maskvos Raudonojoje aikštėje.
M.Pliseckaja negali pasakyti, kiek kartų jai teko šokti Mirštančiąją gulbę, kuri tapo neatsiejamu jos sceniniu įvaizdžiu – gal 30, o gal 40 tūkstančių kartų. Gerbėjai jai yra pridovanoję daugybę suvenyrų su gulbėmis.
Todėl Strėvio ežere apsigyvenusi gulbių šeima, kurią galima stebėti pro langus, primabalerinai buvo lyg brangiausia dovana.
Gedėjo visas kaimas
Gulbės neskubėdavo palikti net užšalančio Strėvio ežero ir per lūžtantį ledą bandydavo kopti į sodybą. Prieš trejus metus žiemą keturiolikos gulbių pulkas praskriejo pro M.Pliseckajos namus, lyg sveikindamas žvaigždę jos 80-mečio proga. Gulbės Strėvyje net žiemą nestebino, nes jos žiemoti skrisdavo į šalia esančias neužšalančias Elektrėnų marias.
Šiemet Strėvyje gulbių nėra. Nepasirodė ir pernai. Skrisdama gulbė kliudė aukštos įtampos elektros laidus ir žuvo. Jos be galo liūdėjo vienišas gulbinas, piktai vaikė kitas gulbes. Paskui pats dingo. Gal mirė iš nepakeliamo liūdesio.
Visas kaimas gedėjo gulbės. Labiausiai dėl to, kad gulbių pasigedo gulbe vadinama Maja.
Nauja balerinos knyga
„Mes pratęsime pokalbį, kai perskaitysite mano knygą“, – tokius žodžius išgirdau iš pasaulinę šlovę pelniusios legendinės balerinos. Tai sąlyga, bet ne šiaip žodžiai.
Tiesiu būdu garsėjanti primabalerina nemėgsta jai įgrisusių klausimų. Ji laukia kažko netikėto, gilaus ir įdomaus.
M.Pliseckaja Maskvoje išleido naują savo biografinę knygą „Trylikai metų praėjus“. Ką tik ji pasirodė ir Lietuvos knygynuose. Ar sulauksime lietuviško vertimo, jos autorė dar negalėjo pasakyti.
Pirmoji balerinos autobiografinė knyga „Aš, Maja Pliseckja“ turėjo stulbinamą pasisekimą. Lietuviškas jos vertimas buvo graibstomas iš rankų į rankas.
Pakluso gerbėjų norams
Būdinga tiesmuka ir drąsia maniera M.Pliseckaja naujajai savo knygai brūkštelėjo paantraštę: „Pikti trylikos dalių užrašai“. Man jie nepasirodė pikti, tik labai atviri ir tiesūs.
„Ar kam nors gali būti įdomus balerinos, palikusios sceną, pasakojimas?“ – knygos pratarmėje klausia autorė, vis dėlto paklususi savo gerbėjų norui šį pasakojimą tęsti.
Juk net kai artistas palieka sceną, scena jo nepalieka.
