Tikrieji džentelmenų klubai iš pradžių buvo skirti tik aukštesniosios klasės vyriškos lyties atstovams. Galbūt nuo tų laikų išliko ir tariamas aukštuomenės pamėgto žaidimo golfo santrumpos paaiškinimas: „GOLF – gentlemen only, ladies forbidden“ (liet. golfas – tik džentelmenams, moterims uždrausta). Tačiau dabar didesnis dėmesys yra skiriamas bendram kokio nors klubo narių pomėgiui, interesui ar siekiui negu jų lyties ar socialinio statuso skirtumams.
Istorija pasakoja...
Pirmieji aristokratiški džentelmenų klubai buvo įsteigti centriniame – vakariniame Londone. Net ir dabar St.Jameso rajonas yra vadinamas „clubland“ (liet. klubų rajonas). Šie klubai atėmė dalį verslo iš tuometinių XVIII amžiaus kavinių. O XIX amžiuje jie visiškai įsigalėjo. Gan dažnai tokius klubus įkurdavo keletas pažįstamų, kuriuos vienijo bendri interesai ar tikslai. Tais laikais vyrai klubuose mėgdavo žaisti azartinius žaidimus kortomis ir žmonų netrukdomi diskutuoti apie politiką, literatūrą, sportą ir savo pomėgius.
Kartais į džentelmenų klubą susivienydavo kartu armijoje tarnavę kariai arba studijavusieji tame pačiame universitete. Tačiau jokių muzikinių ar kitokių pasilinksminimų ten nevykdavo. Šie klubai daugeliui jų narių buvo tarsi antrieji namai, kur jie nevaržomi galėjo bendrauti su draugais, atitrūkti nuo savo moteriškių, pabūti prabangioje aplinkoje su prabangiais gėrimais ir valgiais. Kai kurie vyrai tas vietas taip pamėgdavo, kad kartais net likdavo ten nakvoti. Todėl daugelis šių klubų turėjo galimybę ir apnakvindinti savo svečius.
Patys seniausi klubai buvo skirti vien tik aukščiausios kilmės aristokratams. Tačiau su laiku klubų daugėjo ir XIX amžiaus pabaigoje beveik kiekvienas save gerbiantis aukštesnės negu darbininkų klasės vyras stengėsi pakliūti į vieną ar kitą vyrišką susibūrimą. Tačiau tapti nariu nebuvo lengva, jeigu asmuo turėjo nekokią reputaciją arba priklausė, nors ir nemažai turto turinčių, bet vis dėlto darbininkų klasei (pavyzdžiui, tokie buvo to meto gydytojai ar advokatai). Tačiau ir ši taisyklė pamažu keitėsi. XX amžiaus pabaigoje nesvarbus tapo ne tik luomas, bet ir džentelmenų klubo nario lytis. Pagaliau klubų durys buvo atvertos ir moterims.
Ar klubai ir jų tradicijos jau atgyveno?
Viena vertus, atrodo, kad džentelmenų klubai jau tikrai neteko tos įtakos, kokią turėjo prieš keletą dešimčių ar net porą šimtų metų. Tačiau kita vertus, prieš keletą metų, tarsi sfinksai iš pelenų, keletas tokių klubų buvo atgaivinti.
Kartu buvo atgaivintos ir ne visada visiems lygios priėmimo į “išrinktųjų ratą” sąlygos. Kaip ir seniau, taip ir dabar pakliūti į prestižiškiausius džentelmenų klubus nėra lengva. Kartais reikia laukti metų metus eilėje ir… atsidūrus jos pradžioje sužinoti, kad dėl kokios nors nepaaiškinamos priežasties nebūsite priimtas. Paprastai tokiu atveju ne tik iš pretendentų į klubo narius sąrašo išmetamas kandidatas, bet ir jį pasiūlęs asmuo – iš paties klubo (nesvarbu, kad jis jau buvo pilnateisis klubo narys).
Kai kurie klubai turi labai aiškius specifinius nario reikalavimus. Pavyzdžiui, norint įstoti į „Caledonian“ klubą Londone, reikia „būti škotu pagal tiesioginę savo kilmės liniją“, t.y. arba iš tėvo ar motinos pusės, arba iš senelio ar senelės, arba „komiteto nuomone, būti artimai susijus su Škotija“. 1819 metais įkurtas keliautojų klubas iš savo gretų išbraukdavo tuos narius, kurie „nebūdavo nuvykę iš Britų salų bent 500 mylių tiesios linijos atstumu nuo Londono“. „Reformų“ klubo nariai privalėjo remti 1832 rinkimų įstatymo reformas. Savo klubus turi kai kurių aukštųjų mokyklų absolventai, pavyzdžiui, egzistuoja „Harvardo“ klubas, „Oksfordo ir Kembridžo“ klubas ir t.t.
Šiuo metu džentelmenų klubai egzistuoja ne tik Anglijoje, bet ir beveik visose buvusiose jos kolonijose: JAV, Kanadoje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitur. Tarp skirtingų šalių klubų galioja svetingumo principas, pavyzdžiui, kokio nors anglų džentelmenų klubo nariai bus svetingai priimti Kanados klubo narių, kai jie viešės toje šalyje ir atvirkščiai.
Ką gi tie džentelmenai veikia?
Daugiausia šios šalies klubų yra susitelkę sostinėje Londone. Šiuo metu čia priskaičiuojamos bent 25 džentelmenų draugijos.
Tradiciškai džentelmenų klubuose būdavo uždrausta diskutuoti verslo reikalais. Tačiau dabar vis daugėja politikų ir verslininkų iš viso pasaulio, kurie susitinka tokiuose rateliuose būtent į diskusijas ir konferencijas verslo, ekonomikos ar politikos klausimais. Pavyzdžiui, egzistuoja netgi tam skirtas Britanijos tautų sandraugos klubas (angl. Commonwealth Club), kuriame kalbas skaitė ir buvęs JK premjeras Tony Blairas, ir buvęs australų premjeras Johnas Howardas.
Jungtinėje Karalystėje ir ypač Londone šiuo metu veikiantys ir įvairiai vadinami (privatūs, socialiniai, uždaros narystės ir kt.) džentelmenų klubai yra labai panašūs į savo pirmtakus. Netgi tie, įkurti vos prieš kelis metus, savo veiklos principus ir idėjas kopijuoja nuo šimtmečius egzistuojančių klubų. Pavyzdžiui, toks yra nuo 1985 metų Londono Soho rajone veikiantis Groucho klubas, skirtas jauniems britų menininkams. Labai panašus į jį yra Londone ir Manhetene filialus turintis „Soho House“. Jis buvo netgi parodytas populiarioje amerikiečių dramoje „Seksas ir miestas“ (angl. „Sex and the City“), kur Samanthą Jones vaidinusi aktorė Kim Kattrall norėjo įsitraukti į jo veiklą, o serialo viešnia Geri Halliwell jau buvo jo narė.
Taigi džentelmenai renkasi kalbėtis apie sportą, meną, politiką, verslą ir kitus „vyriškus“ dalykus. Moterys, nors jau į kai kuriuos klubus įleidžiamos, ten vis dar dalyvauja retai.
Visuose šiuose klubuose galima rasti panašumų bent jau iš išorės: ten bus sąlygos maloniai pailsėti puošnaus interjero pastate, gauti puikaus maisto ir gėrimų, galimybė išsinuomoti kokią pobūvių salę, o kartais – ir trumpam apsigyventi.
