Dabartiniai mažamečių tėvai prisimena, kaip prieš kelias dešimtis metų į daugiabučių kiemus kasmet atveždavo sunkvežimį smėlio. Ta diena vaikams virsdavo visuotine pilių statybos ir bandelių kepimo švente.

Smėlio dėžių liekanų dar galima aptikti beveik kiekviename kieme, tačiau mažamečiai jau nebesupranta, kad šie įrenginiai skirti būtent jiems.

Tėvai net draudžia vaikams prie jų artintis, kad neparsineštų šunų ir kačių su išmatomis paliktos dovanos – sunkios ligos. „Mūsų kieme dar prieš kelerius smėlio dėžė kažkieno rūpesčiu būdavo pripildoma smėlio. Prieš leisdamos į ją vaikus, su kita jauna mama eidavome rinkti stiklų. Arba – į darželio teritoriją, kol ši nebuvo aptverta ir rakinama“, – pasakojo dviejų mažamečių mama Laura.

Nei savivaldybė, nei seniūnijos neprivalo rūpintis vaikų žaidimų įrengimais daugiabučių kiemuose. Smėliu vaikams turi pasirūpinti arba butų savininkų bendrija, arba namą administruojanti įmonė, tačiau už tai reikės papildomai mokėti.

Gričiupio seniūnas Ričardas Rusteika sako, jog jam neteko girdėti, kad bent vienas daugiabutis būtų prašęs namo administratoriaus tokios paslaugos.

Kauno ikimokyklinės įstaigos pamažu apsirūpina šiuolaikiškomis smėlio dėžėmis iš medžio, turinčiomis dangčius. Mat darželio teritorijoje mėgsta būriuotis ne tik vaikai. Tai mėgstama keturkojų augintinių „ganykla“.

Apie 600 litų kainuojančią smėlio dėžę įsigijęs lopšelis-darželis „Radastėlė“ suskubo pasirūpinti ir jos apsauga – dėžės dangtį užrakino dviem spynomis, nors smėlio joje dar nėra. Šis darželiui kainuos dar kelis šimtus litų.