Kaip jau minėjau, savo partneriu esu patenkinta ir negalvoju apie romaną su kitu vyriškiu. Tačiau kame gali slypėti problema? Kodėl aš, pradėjusi pokalbį su savo dukters klasiokės tėvu, raustu ir gėdijuosi, jei jis man yra simpatiškas vyriškis?
Įsivaizduoju, kad mano pašnekovams vyrams tas mano drovumas atrodo, švelniai tariant, keistai, kai mano metų moteris dar raudonuoja, ir jie nori vengti su manim bendrauti. Gal galėtumėte pakomentuoti šią situaciją?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Buvo laikas, kai moters drovumas laikytas vertybe. Šiuo metu, kai esame priversti palaikyti įvairius santykius su daugeliu žmonių, bendravimo problemos apsunkina gyvenimą ir norisi jų kuo greičiau atsikratyti. Klausimo autorės noras, prieš sprendžiant problemą, suvokti jos priežastis yra teisingas. Visgi nedaug galiu šitoje vietoje padėti. Apie konkretaus elgesio priežastis kalbėti gana sunku. Šiuo atveju drovumas ir raudimas šalia vyrų, kurie jums yra patrauklūs, gali turėti labai įvairias šaknis. Tokia reakcija gali būti susijusi su perduotomis nuostatomis į vyrų ir moterų bendravimą iš vaikystės. Čia galima kalbėti ir apie vaikystės, jaunystės metu išgyventą patirtį su priešingos lyties atstovais tiek suaugusiais, tiek bendraamžiais. Gali būti, kad tokia jūsų reakcija yra susijusi su kokiu nors konkrečiu įvykiu, kuris užtvirtino nejaukumo jausmą, pasireiškiantį raudimu šalia malonių, simpatiškų vyrų.
Spėlioti galima be galo, tačiau norint kiek įmanoma tiksliau atsakyti, kodėl susiduriate su šia problema, reikia tiesioginio pokalbio su psichologu, kurio metu būtų atskleista kur kas daugiau detalių, kurių galbūt šiuo metu net ir negalite įvardinti.
Greičiausiai jums yra kur kas svarbiau neraudonuoti, nei sužinoti, kas tai lemia. Žinoma, priežasčių išsiaiškinimas duotų geresnių rezultatų, tačiau galima bandyti spręsti ir be jų. Tai galima daryti keliais būdais. Vienas iš jų - savo mintis nukreipti priešinga kryptimi.
Pamačiusi jums patinkantį vyrą ir žinodama savo potencialią reakciją, jūs kiek įmanoma stengiatės ją suvaldyti. Deja. Kartais gelbsti, kai vietoj bandymo sustabdyti, mes stengiamės iššaukti mums nepatinkantį požymį, šiuo atveju paraudimą. Taip kaip mums sunku sustabdyti, dažniausiai sunku tampa ir iškviesti. Toks bandymas padeda suvokti, kad galime valdyti savo reakcijas.
Kitas triukas, kuris kartais atpalaiduoja nuo nereikalingos reakcijos, tai minčių nukreipimas, sugalvojus kokią nors absurdišką situaciją. Pavyzdžiui, kabėdama su vyru ir pajutusi, kad pradedate raudonuoti, pabandykite greitai mintyse sukurti kokį nors absurdišką ir netikėtą vaizdinį: kad staiga tas vyras pradeda kaip nors keistai elgtis ir atbėgę žmonės jį išveda, arba kad jums pasidaro taip bloga, kad jūs pradedate bėgioti ir šūkauti... Tokie dalykai nukreipia dėmesį nuo pagrindinės problemos - neparausti, sukelia šypseną ir kiek palengvina situaciją.
Norint rimtai spręsti sunkumą, verta tai daryti su specialisto pagalba. Kuris galėtų padėti geriau suvokti problemos priežastis ir pasiūlytų efektyviausius jos sprendimo būdus.
Sėkmės. Vaida
Klauskite psichologės Vaidos: psichologui@delfi.lt
