Tačiau ekspertai tvirtina, kad reikėtų ne orą keikti, o pasiruošti pokyčiams statant viešbučius ir reklamuojant tas žemes, kurios dabar nėra itin populiarios.

Vasariniai karščiai taps įprastu dalyku Europos valstybėms, o cunamiai baugins turistus, kurie norėtų pasilepinti dabar populiariausiuose paplūdimiuose. Ištirps ir kalnų kurortų sniegas. Šios bei daugelis kitų su pasauliniu atšilimu siejamų permainų ryškiai pakeis pasaulio turizmo žemėlapį, ataskaitoje „Klimato kaita ir turizmas: kur ves turistų keliai?“ teigia „Deutsche Bank“ analitikai.

Labiausiai nepasiseks Australijai, rašo tripspirit.com. Dėl didėjančių naftos kainų skrydžiai į šią šalį gerokai pabrangs, o dėl pasaulinio atšilimo potvyniai taps įprastu reiškiniu pakrančių regionuose. Nieko nebestebins ir miškų gaisrai. Išnyks Didžiojo barjerinio rifo koralai – bet dėl to nardymo turizmas šalyje tik sustiprės.

Jau yra sukurtas ir reklaminis šūkis: „Pamatykite Didįjį barjerinį rifą, kol jis dar neišnyko“. Maldyvų salų rifai – besimėgaujantis dideliu populiarumu tarp turistų – taip pat išmirs, bet tai, tiesa sakant, nėra tokia jau didelė problema, nes iki to laiko ir patys Maldyvai bus visiškai užlieti vandeniu.

Graikijoje, Turkijoje, Egipte, Ispanijoje ir Portugalijoje tokie vasaros karščiai, kurie 2003 metų vasarą tapo 35 tūkst. žmonių mirties priežastimi, taps įprastu dalyku. Pietų Europoje dar yra ir daug kultūrinio paveldo vietovių, kurios trauks turistus, nepaisant nepakeliamo karščio.

Bet šiose šalyse vaizdingų vietų yra santykinai mažiau nei šalyse-konkurentėse, o istorijos ir kultūros atžvilgiu svarbias vietas galima aplankyti ir ne tokiu karštu metų laiku. Be to, gerokai sumažės į Vengriją važiuojančių atostogautojų srautas, nes smarkiai nuslūgs Balatono ežeras.

Gulėjimo paplūdimiuose mėgėjai persikels prie Šiaurės ir Baltijos jūrų krantų – visų pirma į Vokietijos, Danijos ir mūsų – Lietuvos, Latvijos bei Estijos paplūdimius. Ekonomistai įsitikinę, kad populiariausi Europoje bus Vokietijos šiaurės paplūdimiai.

Prancūzija ir Italija dėl Europą užplūsiančių karščių nukentės ne taip smarkiai – ir netgi iš jų šį tą laimės, nes šios valstybės visų pirma lankomos ne dėl „šokoladinio įdegio“, o dėl muziejų ir istorinių vietų. Slidinėjimo kurortai, esantys aukštai Prancūzijos alpėse, nenukentės. Bet žemiau esantys kurortai gerokai aptirps. Taip nutiks Italijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Skandinavijos ir Anglijos klimatas taps švelnus ir malonus.

Pasak Hamburgo universiteto profesoriaus Richardo Tolo prognozių, dėl globalinio atšilimo apie XXI a. pabaigą gerokai padidės turistų srautai į Kanadą (200 proc.), Rusiją (174 proc.), Mongoliją (174 proc.). Labiausiai pajamos iš turizmo sumažės musulmonų valstybėse – Mauritanijoje (60 proc.), Malyje (59 proc.), Bahreine, Kuveite ir Jungtiniuose Arabų emyratuose (nuo 55 iki 58 proc.).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją